# Kaip įdiegti VNC serverį „Ubuntu 22.04“ Įdiegus VNC serverį „Ubuntu 22.04“ sistemoje, galėsite prisijungti prie savo **„Linux“ darbalaukio iš bet kur**. Nesvarbu, ar dirbate namuose, esate verslo kelionėje, ar tiesiog norite dirbti iš kitos patalpos – su VNC serveriu visada turėsite prieigą prie savo darbo aplinkos. ## Kokie yra VNC serverio privalumai „Ubuntu 22.04“ sistemoje? VNC serverio naudojimas „Ubuntu 22.04“ sistemoje suteikia daug galimybių, kurios žymiai palengvina kasdienį darbą. Naudodami VNC serverį, galite prisijungti prie savo „Ubuntu“ darbalaukio **iš bet kurios pasaulio vietos**. Tai reiškia, kad jums nebūtina būti prie savo darbo stalo, norint valdyti programas ir duomenis. Toks lankstumas yra ypač patogus nuotoliniams darbuotojams, verslo keliautojams ar tiems, kurie nori dirbti iš skirtingų vietų. Be to, VNC serverį nustatyti yra palyginti lengva, todėl netgi mažiau technologiškai išprusę vartotojai gali greitai sukurti veikiantį nuotolinį ryšį. VNC serveris taip pat skatina komandų bendradarbiavimą. Jis leidžia keliems nariams **vienu metu prisijungti prie to paties darbalaukio**. Tai leidžia komandoms veiksmingai dirbti kartu nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, bendrai dirbti prie projektų ir spręsti problemas realiuoju laiku. IT administratoriai ir techninio palaikymo specialistai taip pat gali nuotoliniu būdu šalinti klaidas, nebūdami vietoje. Tai sutaupo laiko bei kelionės ir papildomų susitikimų išlaidų. Kalbant apie saugumą, daugelis VNC serverių, veikiančių „Ubuntu 22.04“ sistemoje, turi patikimas saugumo funkcijas. Šifruoti ryšiai ir įvairūs autentifikavimo metodai apsaugo jūsų duomenis ir užtikrina, kad prieigą prie jūsų sistemos turėtų tik įgalioti asmenys. ## Štai kokie yra VNC serverio reikalavimai „Ubuntu 22.04“ sistemoje Pirmiausia reikia turėti veikiančią „Ubuntu 22.04“ versiją. Daugelis VNC serverių yra visiškai suderinami su šia operacine sistema, o visi reikalingi paketai ir priklausomybės yra pateikti oficialiuose „Ubuntu“ repozitorijuose. Įsitikinkite, kad jūsų sistema yra atnaujinta, kad išvengtumėte galimų sunkumų diegimo metu. Apskritai turėtumėte atitikti šiuos reikalavimus: - **Ubuntu 22.04:** veikianti ir naujausia Ubuntu 22.04 versija. - **Tinklo ryšys:** Stabilus Ethernet arba WLAN ryšys nuotolinei prieigai. - **Root teisės:** VNC serverio vartotojui reikalingos root teisės diegimui ir konfigūravimui. - **Programinės įrangos paketas:** VNC serverio programinės įrangos, pvz., TigerVNC, RealVNC arba x11vnc, įdiegimas iš Ubuntu saugyklų. - **Darbalaukio aplinka:** turi būti įdiegta reikalinga darbalaukio aplinka (pvz., GNOME, XFCE). - **Ugniasienės konfigūracija:** Atidarykite 5900 prievadą arba pakoreguokite ugniasienės taisykles, kad būtų leidžiamas VNC srautas. ## Kaip įdiegti VNC serverį „Ubuntu 22.04“ Renkantis VNC serverį ir darbalaukio aplinką, pasirinkimo galimybių yra daug. Šiame vadove įdiegsime naujausius XFCE darbalaukio aplinkos paketus ir „TigerVNC“ paketą, kuriuos galima rasti oficialioje **„Ubuntu“ saugykloje**. XFCE ir „TigerVNC“ reikalauja nedaug išteklių ir veikia greitai. Dėl to VNC ryšys išlieka sklandus ir stabilus net ir esant lėtesniam interneto ryšiui. ### 1 žingsnis: Atnaujinti paketus Prieš pradėdami diegimą, įsitikinkite, kad jūsų sistema yra atnaujinta. Norėdami įdiegti visus galimus atnaujinimus, įvykdykite šias komandas: ```bash sudo apt update sudo apt upgrade ``` ### 2 žingsnis: Įdiekite darbalaukio aplinką VNC serveriui reikalinga darbalaukio aplinka, nes jis teikia darbalaukį per tinklą. „Ubuntu 22.04“ iš pradžių yra su „GNOME“, tačiau taip pat galite įdiegti kitas darbalaukio aplinkas, pavyzdžiui, „XFCE“, kuri yra ypač lengva. ```bash sudo apt install xfce4 xfce4-goodies ``` `xfce4-goodies` pakete yra papildomų naudingų įrankių ir papildinių, skirtų XFCE. ### 3 žingsnis: Sukurkite naują vartotoją Įdiegę darbalaukio aplinką, turite sukurti naują vartotoją, kuris valdys VNC serverį. Saugumo sumetimais patartina to nedaryti kaip **vartotojas „root** “. Šiuo atveju sukursime naują vartotoją, pavadintą „john“, ir suteiksime jam reikiamas teises, kad jis galėtų paleisti VNC serverį naudodamasis šia vartotojo paskyra. Pirmiausia turite sukurti vartotoją „john“ ir jam priskirti slaptažodį. Tai galite padaryti naudodami šias komandas: ```bash sudo useradd -m -s /bin/bash john sudo passwd john ``` Komanda `sudo useradd -m -s /bin/bash john` sukuria naują vartotoją „john“ ir sukonfigūruoja jo namų katalogą, nustatydama numatytąją aplinką kaip `/bin/bash`. Tada naudokite `sudo passwd john`, kad nustatytumėte šio vartotojo slaptažodį. Būtina pasirinkti saugų slaptažodį. Sukūrus vartotoją, jį reikia įtraukti į „sudo“ grupę, kad jis galėtų vykdyti administravimo komandas. Tai atliekama šia komanda: ```bash sudo usermod -aG sudo john ``` Ši komanda leidžia vartotojui „john“ vykdyti komandas su išplėstinėmis teisėmis, kurias suteikia „sudo“. Norėdami patikrinti, ar vartotojas „john“ turi reikiamus leidimus, prisijunkite kaip „john“ ir patikrinkite administratoriaus teises. Tam atlikite šias komandas: ```bash su - john sudo su ``` Įvedę `su - john`, pereisite prie vartotojo „john“, o įvedę `sudo su` gausite administratoriaus teises, jei slaptažodis buvo įvestas teisingai. Jei autentifikavimas pavyks, ekrane pasirodys pranešimas, pavyzdžiui, `root@hostname`, patvirtinantis, kad turite administratoriaus teises. ### 4 žingsnis: Įdiekite VNC serverio programinę įrangą Šiame pamokymuose naudosime **„TigerVNC“**, nes tai plačiai naudojamas ir gerai palaikomas VNC serveris. Įdiekite „TigerVNC“ šia komanda: ```bash sudo apt install tigervnc-standalone-server tigervnc-common tigervnc-tools ``` Šis įrašas įdiegia VNC serverio programinę įrangą bei keletą būtinų bendrųjų paketų, reikalingų jo veikimui. ### 5 žingsnis: Sukurkite VNC serverio instanciją Prieš paleidžiant VNC serverį, reikia nustatyti slaptažodį, kuris bus reikalingas prisijungti prie VNC serverio. Terminale įveskite šią komandą: ```bash vncserver ``` Jums bus paprašyta įvesti ir patvirtinti slaptažodį. Šis slaptažodis apsaugo prieigą prie jūsų VNC serverio. Taip pat galite pasirinkti parinktį, leidžiančią nustatyti slaptažodį, skirtą tik peržiūrai, jei norite, kad kiti vartotojai galėtų tik stebėti ekraną, bet neturėtų valdymo teisių. Kai serveris paleidžiamas pirmą kartą, sukuriama nauja ekrano kopija, paprastai `:1`. Išvestyje nurodytas tikslus ekrano numeris, kurį galite naudoti. Štai pavyzdys: ```bash New 'X' desktop is your-machine-name:1 ``` Užsirašykite ekrano numerį (šiuo atveju `:1`), nes jis bus reikalingas prisijungiant prie VNC kliento. ### 6 žingsnis: VNC serverio egzemplioriaus konfigūravimas Sukurkite VNC serverio konfigūracijos failą, kad paleidus VNC serverį būtų įkeltas XFCE. Pavyzdžiui, failas `~/.vnc/xstartup` gali turėti tokį turinį: ```bash #!/bin/sh # Start up the standard system desktop unset SESSION_MANAGER unset DBUS_SESSION_BUS_ADDRESS /usr/bin/startxfce4 [ -x /etc/vnc/xstartup ] && exec /etc/vnc/xstartup [ -r $HOME/.Xresources ] && xrdb $HOME/.Xresources x-window-manager & ``` Šis failas tampa vykdomuoju, kai naudojate šią komandą: ```bash chmod +x ~/.vnc/xstartup ``` ### 7 žingsnis: Paleiskite VNC serverį kaip sistemos paslaugą Nustatę VNC serverį kaip „Systemd“ paslaugą, galėsite jį paleisti, sustabdyti ir paleisti iš naujo kaip bet kurią kitą paslaugą. Taip pat galite naudoti „Systemd“ komandas, kad VNC serveris būtų paleidžiamas automatiškai sistemos paleidimo metu. Pirmiausia pasirinktu teksto redaktoriumi sukurkite naują failą: ```bash nano /etc/systemd/system/vncserver@.service ``` Į failą įtraukite šį turinį: ```bash [Unit] Description=Start TigerVNC server at startup After=syslog.target network.target [Service] Type=forking User= PAMName=login PIDFile=/home//.vnc/%H:%i.pid ExecStart=/usr/bin/vncserver %i ExecStop=/usr/bin/vncserver -kill %i [Install] WantedBy=multi-user.target ``` Pakeiskite `` savo tikruoju vartotojo vardu. Įkelkite naują paslaugos failą ir įjunkite paslaugą: ```bash sudo systemctl daemon-reload sudo systemctl enable vncserver@1.service sudo systemctl start vncserver@:1 ``` Komanda `sudo systemctl enable vncserver@1.service` įjungia VNC serverio paslaugą ekrane `:1`, kad ji paleistųsi automatiškai kitą kartą paleidus sistemą. Tam naudojamas „systemd“ paslaugos failas `vncserver@.service`, kuriame `%i` pakeičiamas į `1`. Tai leidžia sukonfigūruoti VNC serverį ekrane `:1` ir užtikrinti, kad jis paleistųsi kiekvieną kartą paleidus sistemą. Komanda sukuria reikiamus nuorodų failus, kad paslauga būtų įtraukta į tinkamą paleidimo procesą. ### 8 žingsnis: Užduotų konfigūravimas Jei savo „Ubuntu“ serveryje įjungėte ugniasienę, turite atidaryti VNC prievadą, kad būtų galima prisijungti nuotoliniu būdu. Pagal numatytuosius nustatymus VNC serveris naudoja 5900 prievadą, po kurio eina ekrano numeris. Taigi, `:1` ekranui prievadas yra 5901. Atidarykite `ufw` prievadą: ```bash sudo ufw allow 5901/tcp ``` Patikrinkite ugniasienės taisykles, kad įsitikintumėte, jog prievadas yra atidarytas: ```bash sudo ufw status ``` Štai galimo rezultato pavyzdys: ```bash Status: active To Action From -- ------ ---- 22/tcp ALLOW Anywhere 80/tcp ALLOW Anywhere 443/tcp ALLOW Anywhere 5901/tcp ALLOW Anywhere 22/tcp (v6) ALLOW Anywhere (v6) 80/tcp (v6) ALLOW Anywhere (v6) 443/tcp (v6) ALLOW Anywhere (v6) 5901/tcp (v6) ALLOW Anywhere (v6) ``` ### 9 žingsnis: prisijunkite prie VNC serverio Norėdami prisijungti prie savo VNC serverio, jūsų vietiniame kompiuteryje turi būti įdiegta VNC kliento programa. Populiariausios VNC kliento programos yra **„RealVNC“, „TigerVNC Viewer“ ir „TightVNC Viewer**“. Siekiant padidinti VNC ryšio saugumą, rekomenduojama naudoti šifruotą ryšį per SSH. Tai užtikrina jūsų VNC kliento ir serverio tarpusavio ryšio saugumą. Prisijunkite prie savo serverio per SSH ir nukreipkite VNC prievadą: ```bash ssh -L 59000:localhost:5901 -C -N -l @ ``` - `ssh`: Komanda, skirta saugiam prisijungimui prie nuotolinio serverio naudojant SSH protokolą, kuris perduoda duomenis šifruota forma. - `-L 59000:localhost:5901`: Įjungia vietinį prievadų persiuntimą. Duomenų srautas iš jūsų vietinio kompiuterio 59000 prievado yra persiunčiamas per SSH tunelį į nuotolinio serverio 5901 prievadą. `localhost` nurodo nuotolinį serverį, kuriame veikia VNC serveris. - `C`: Įjungia duomenų srauto suspaudimą. Tai gali pagerinti perdavimo greitį ir sumažinti pralaidumo naudojimą, ypač esant lėtiems ryšiams. - `N`: Neleidžia vykdyti komandų nuotolinio serverio. Šis režimas yra naudingas, jei norite tik sukonfigūruoti tunelį, nepradėdami apvalkalo nuotolinio serverio. - `-l `: Nurodo vartotojo vardą, kuriuo prisijungiate prie nuotolinio serverio. - ``: Nuotolinio serverio, prie kurio norite prisijungti per SSH, IP adresas arba kompiuterio vardas. Note Pakeiskite `` savo vartotojo vardu, o `` – savo serverio IP adresu. Prisijunkite prie vietinio 5901 prievado, kurį nukreipėte per SSH tunelį, VNC peržiūroje įvedę `localhost:5901`. Šis metodas užtikrina, kad jūsų VNC ryšys bus užmegztas per šifruotą SSH ryšį, todėl jis yra saugesnis. ### 10 žingsnis: VNC serverio valdymas Norėdami sustabdyti arba paleisti VNC serverį, naudokite šias komandas: **VNC serverio sustabdymas:** ```bash vncserver -kill :1 ``` **Paleiskite VNC serverį iš naujo:** ```bash vncserver :1 ``` **Išeiti iš VNC serverio (naudojant „systemd“):** ```bash sudo systemctl stop vncserver@:1 ``` **Patikrinti būseną:** ```bash sudo systemctl status vncserver@1 ``` Vienas iš galimų rezultatų galėtų būti: ```bash vncserver@1.service - Start TigerVNC server at startup Loaded: loaded (/etc/systemd/system/vncserver@.service; enabled; vendor preset: enabled) Active: active (running) since Mon 2024-07-29 16:57:26 UTC; 20s ago Process: 97088 ExecStartPre=/usr/bin/vncserver -kill :1 > /dev/null 2>&1 (code=exited, status=2) Process: 97092 ExecStart=/usr/bin/vncserver -depth 24 -geometry 1280x800 -localhost :1 (code=exited, status=0/SUCCESS) Main PID: 97103 (Xtigervnc) Tasks: 77 (limit: 4665) Memory: 146.7M CPU: 4.459s CGroup: /system.slice/system-vncserver.slice/vncserver@1.service . . . ``` ### 11 žingsnis: Problemų sprendimas Jei kyla problemų, patikrinkite šiuos dalykus: - **Žurnalo failai:** VNC serverio žurnalo failai yra `~/.vnc` kataloge. Patikrinkite šiuos failus, ar juose nėra klaidų pranešimų, kurie galėtų rodyti galimas problemas. - **Tinklo ryšys:** Įsitikinkite, kad jokie tinklo apribojimai ar ugniasienės neblokuoja prieigos prie VNC prievado. - **Konfigūracijos failai:** Įsitikinkite, kad failo `~/.vnc/xstartup` darbalaukio aplinkos konfigūracijoje nėra klaidų. Dabar turite galimybę patogiai valdyti savo failus, programas ir sistemos nustatymus per VNC serverį. Jei norite naudoti „Windows“, rekomenduojame mūsų vadovą[„VNC serverio įdiegimas „Windows“ sistemoje](https://www.ionos.com/lt-lt/digitalguide/serveris/konfiguracija/vnc-serveris-windows/)“. This is a markdown version of: [https://www.ionos.com/lt-lt/digitalguide/serveris/konfiguracija/vnc-serveris-ubuntu-2204/](https://www.ionos.com/lt-lt/digitalguide/serveris/konfiguracija/vnc-serveris-ubuntu-2204/) for AI/LLM consumption.