Suk­čia­vi­mas elekt­ro­ni­niu paštu yra viena iš kasdienių grėsmių, su kuriomis susiduria var­to­to­jai naršydami internete. Sukčiai pa­si­nau­do­ja elekt­ro­ni­nio pašto po­pu­lia­ru­mu ir išnaudoja šią ko­mu­ni­ka­ci­jos priemonę, už­tvin­dy­da­mi pašto dėžutes su­klas­to­tais laiškais. Juose yra įtartinų nuorodų (į su­klas­to­tas svetaines) ir atsakymo adresų, kurie naudojami siekiant gauti nieko ne­įta­rian­čių vartotojų duomenis. Mes pa­aiš­kin­si­me, kaip atpažinti suk­čia­vi­mo laiškus, kad ga­lė­tu­mė­te ap­si­sau­go­ti nuo duomenų vagystės.

Kaip sukčiai pa­si­nau­do­ja suk­čia­vi­mo laiškais?

Pag­rin­di­nis suk­čia­vi­mo elekt­ro­ni­niu paštu tikslas yra paprastas. Ki­ber­nu­si­kal­tė­liai siunčia elekt­ro­ni­nius laiškus, kuriuose apsimeta bankais, mokėjimo paslaugų teikėjais, in­ter­ne­ti­nė­mis prekybos plat­for­mo­mis ar elekt­ro­ni­nės ko­mer­ci­jos paslaugų teikėjais. Šiuose laiškuose nieko ne­įta­rian­tys var­to­to­jai raginami užpildyti formas arba paspausti nuorodas į tariamai ofi­cia­lias svetaines, tikintis, kad jiems paprašius pri­si­jung­ti jie atskleis kon­fi­den­cia­lius duomenis. Suk­čia­vi­mo atakų tikslas – gauti vartotojų vardus, slap­ta­žo­džius, PIN kodus ir TAN kodus, kad sukčiai galėtų atlikti sandorius arba už­si­sa­ky­ti prekes vartotojo vardu. Daugelis elekt­ro­ni­nio suk­čia­vi­mo aukų pirmą kartą pastebi, kad jų banko sąskaitos arba mokėjimo paslaugų sąskaitos buvo nulaužtos, kai, per­žiū­rė­da­mos banko sąskaitos išrašą, pamato, kad buvo nupirktos ne­įp­ras­tos prekės arba pervesti pinigai.

Geriausi patarimai, kaip atpažinti suk­čia­vi­mo laiškus

Kartais norint ap­si­sau­go­ti nuo suk­čia­vi­mo laiškų pakanka tiesiog atidžiai rinktis, ką atidaryti. Paprastai suk­čia­vi­mo laiškus galima atpažinti iš to, kad jie siunčiami iš nežinomų adresų ir yra adresuoti ne­konk­re­čiai. Juose taip pat būna rašybos klaidų, įtartinų nuorodų ar in­ter­ne­ti­nių formų. Štai pag­rin­di­niai patarimai, kaip atpažinti suk­čia­vi­mo laiškus ir veiks­min­gai ap­si­sau­go­ti nuo atakų:

1 patarimas: Pa­tik­rin­ki­te siuntėjo vardą, pavardę ir adresą

Gavę oficialų laišką, kuris tariamai atsiųstas iš jūsų banko ar in­ter­ne­ti­nių paslaugų teikėjo, pir­miau­sia tu­rė­tu­mė­te atidžiai per­žiū­rė­ti siuntėjo duomenis. Pa­klau­s­ki­te savęs, kas jums atsiuntė šį laišką? Ar turite kokių nors verslo ryšių su siuntėju? Ar tikrai jam suteikėte savo elekt­ro­ni­nio pašto adresą? Per­žiū­rė­ki­te visą elekt­ro­ni­nio pašto adresą ir pa­ly­gin­ki­te jį su kitais laiškais, kuriuos galbūt gavote iš jo. Jei pastebite kokių nors ne­ati­ti­ki­mų, būkite atsargūs.

2 patarimas: Pa­tik­rin­ki­te svei­ki­ni­mą

Tai, kaip į jus krei­pia­ma­si laiške, yra vienas iš būdų atpažinti suk­čia­vi­mo laiškus ir nustatyti, ar laiškas yra tikras, ar ne. Paslaugų teikėjai, rašydami savo klientams, paprastai kreipiasi į juos vardu. Sukčiai ne visada žino laiško gavėjo vardą, todėl jei laiškas prasideda žodžiais „Gerbiamas ponas ar ponia“ arba bet kokiu kitu stan­dar­ti­niu kreipiniu, tu­rė­tu­mė­te su­si­mąs­ty­ti, kodėl jūsų bankas ar tariamas verslo partneris internete nežino jūsų vardo.

3 patarimas: Pa­tik­rin­ki­te rašybą ir gramatiką

Jei pranešime yra daug gra­ma­ti­nių ir rašybos klaidų, tai aiškus ženklas, kad jo nerašė banko dar­buo­to­jas. Tokios klaidos, taip pat ne­su­pran­ta­mi sakiniai, yra pag­rin­di­nis požymis, kad tai ap­gau­lin­gi laiškai, kurie buvo parašyti kita kalba ir vėliau au­to­ma­tiš­kai išversti.

4 patarimas: Pa­tik­rin­ki­te, ar nėra galimai ap­gau­lin­gų nuorodų

Tai nebūtinai blogas ženklas, jei el. laiške yra nuoroda. Tačiau prieš spus­te­lė­da­mi ją, tu­rė­tu­mė­te įsi­ti­kin­ti, kad ji nukreipia į patikimą svetainę. Užveskite pelę ant nuorodos ir pa­žiū­rė­ki­te, koks interneto adresas pasirodo naršyklės lango kai­ria­ja­me apa­ti­nia­me kampe. Ar šis adresas atitinka paslaugų teikėjo URL? Ar yra kokių nors saugumo funkcijų, pa­vyz­džiui, HTTPS, reiš­kian­čių saugų duomenų perdavimą? Jei abejojate, elkitės atsargiai ir ne­a­p­lan­ky­ki­te tos svetainės.

5 patarimas: Neteikite duomenų elekt­ro­ni­niu paštu

Joks rimtas paslaugų teikėjas neprašys savo klientų įvesti savo duomenų elekt­ro­ni­niu paštu. Ati­tin­ka­ma HTML forma, kurioje prašoma įvesti pri­si­jun­gi­mo duomenis ir slap­ta­žo­džius, yra aiškus suk­čia­vi­mo laiško požymis. PIN kodų ir TAN kodų taip pat niekada neprašoma nei telefonu, nei elekt­ro­ni­niu paštu. Tokius duomenis įveskite tik ofi­cia­lio­je paslaugų teikėjo sve­tai­nė­je, kurios au­ten­tiš­ku­mą galima pa­tik­rin­ti pagal saugumo ser­ti­fi­ka­tus.

6 patarimas: sau­go­ki­tės priedų

Jei netikėtai gautuose laiškuose yra priedų, tikrai yra prie­žas­čių nerimauti. Lai­ky­ki­tės pag­rin­di­nės taisyklės: jei nežinote siuntėjo, ne­pri­si­jun­ki­te priedo. Jame gali būti ken­kė­jiš­kų programų, pa­vyz­džiui, virusų ar trojanų, kurie gali įsi­skverb­ti į jūsų kom­piu­te­rį ir per­skai­ty­ti kon­fi­den­cia­lius duomenis. Jei taip atsitiks, ap­si­pir­ki­mas internete ir banko operacijų atlikimas jūsų kom­piu­te­ry­je nebebus saugūs.

7 patarimas: Ne­si­jau­din­ki­te

Jei el. laiške rei­ka­lau­ja­ma imtis skubių veiksmų, tu­rė­tu­mė­te būti atsargūs. Sukčiai dažnai griebiasi drastiškų priemonių, kad sukeltų spaudimą interneto var­to­to­jams ir priverstų juos priimti skubotus spren­di­mus. Joks patikimas paslaugų teikėjas el. laišku negrasina už­blo­kuo­ti jūsų kredito kortelę ar atsiųsti skolų iš­ieš­ko­to­jus. Jie taip pat ne­rei­ka­lau­ja įvesti slap­ta­žo­džio ar at­si­siųs­ti pridėtą failą. Jei kyla abejonių, su­si­sie­ki­te su paslaugų teikėjo klientų ap­tar­na­vi­mo telefonu.

Kaip ap­si­sau­go­ti nuo suk­čia­vi­mo laiškų

Jei pa­ste­bė­jo­te suk­čia­vi­mo laišką, prieš jį iš­trin­da­mi per­kel­ki­te jį į šlamšto aplanką ir už­blo­kuo­ki­te siuntėją. Taip už­tik­rin­si­te, kad daugiau negausite laiškų iš šio adreso. Jei norite ilgam laikui sumažinti šlamšto laiškų skaičių, galite kreiptis į paslaugų teikėją, kuris tariamai išsiuntė suk­čia­vi­mo laišką. Su daugeliu teikėjų galima lengvai su­si­siek­ti per spe­cia­lias elekt­ro­ni­nio pašto formas, kuriomis galite pranešti apie suk­čia­vi­mo bandymus.

Go to Main Menu