Kaip ir dauguma šiuo­lai­ki­nių ope­ra­ci­nių sistemų, „Linux“ taip pat siūlo komandinę aplinką, kurią galite naudoti sistemai valdyti per ko­man­di­nės eilutės komandas. Visus nu­sta­ty­mus, kuriuos nustatote per grafinę vartotojo sąsają (GUI), taip pat galima atlikti per komandinę aplinką. Mes pri­sta­ty­si­me svar­biau­sias „Linux“ komandas ir pa­aiš­kin­si­me jų funkcijas bei taikymo galimybes.

50 svar­biau­sių Linux komandų sąrašas

Komanda Aprašymas
sudo Paleisti programas su kito vartotojo teisėmis
ls Rodyti katalogo turinį
cd Na­vi­ga­ci­ja katalogų medyje
touch Sukurti naują failą
mkdir Sukurti naują katalogą
rm Ištrinti failą
rmdir Ištrinti katalogą
mv Perkelti failą arba katalogą
cp Kopijuoti failą arba katalogą
pwd Rodyti dabartinę padėtį katalogų medyje
zip Įrašyti failus į zip archyvus
unzip Išgauti failus iš zip archyvų
ln Sukurti simbolinę nuorodą
cat Sujungti failų turinį
grep Ieškoti teks­ti­niuo­se failuose
diff Rasti skirtumus tarp tekstinių failų
cmp Suderinti failus baitų lygiu
tar Įrašyti ir išgauti failus į tar archyvus
echo Išvesti eilutę į stan­dar­ti­nę spe­ci­fi­ka­ci­ją
clear Išvalyti terminalą
ssh Pri­si­jung­ti prie kito kom­piu­te­rio per saugią aplinką
wget At­si­siųs­ti failą tie­sio­giai iš interneto
ping Užklausti serverį ir išmatuoti vėlavimą
ftp, sftp Perkelti failus per (S)FTP
ip Tinklo sąsajų užklausa ir kon­fi­gū­ra­vi­mas
apt/pacman/yum At­si­siųs­ti ir tvarkyti prog­ra­mi­nės įrangos paketus
netstat Rodyti tinklo sąsajos būseną
tra­ce­ro­u­te Duomenų paketų sekimas
route Rodyti ir redaguoti IP marš­ru­ti­za­vi­mo lenteles
dig Užklausti DNS in­for­ma­ci­ją
Prijungti/atjungti In­te­gruo­ti failų sistemas (nustatyti/prijungti)
dd Kopijuoti failus, skai­di­nius ar duomenų laikmenas iki paties mažiausio bito
chmod Prieigos teisių valdymas
chown Valdyti nuo­sa­vy­bės teises
adduser Pridėti/keisti vartotojo paskyrą
passwd Sukurti/redaguoti vartotojo paskyrų slap­ta­žo­džius
groupadd Sukurti vartotojų grupes
chattr Valdyti failų atributus
lsattr Rodyti failų atributus
chgrp Valdyti failų ir katalogų pri­klau­so­my­bę grupėms
man Atidaryti vartotojo vadovą
shutdown, reboot Išjungti/perkrauti sistemą
top Dinaminė procesų apžvalga
lscpu Rodyti pro­ce­so­riaus in­for­ma­ci­ją
lshw Rodyti in­for­ma­ci­ją apie aparatinę įrangą
kill Su­stab­dy­ti ir užbaigti procesą pagal PID
killall Su­stab­dy­ti ir nutraukti procesus pagal pa­va­di­ni­mą
nice Nustatyti procesų pri­o­ri­te­tus
pgrep Nustatyti PID pagal paieškos terminą
ps Rodyti visų vei­kian­čių procesų sąrašą

Komanda „sudo“ Linux sistemoje

Linux komanda sudo(pa­va­di­ni­mas „su“) leidžia nustatyti, kad programa būtų paleista kito vartotojo teisėmis. Paprastai tam reikia įvesti slap­ta­žo­dį. Komanda sudo visada prašo įvesti to vartotojo, kurio vardu pa­lei­džia­ma programa, slap­ta­žo­dį.

Jei komanda įvedama ne­nu­ro­dant vartotojo vardo, kaip tikslinis var­to­to­jas nu­sta­to­mas su­per­var­to­to­jas „root“.

sudo -u USERNAME PROGRAM CALL
bash

Komanda „ls“ Linux sistemoje

Linux ls ko­man­di­nės eilutės komanda „ls“ reiškia „sąrašas“ ir naudojama katalogo turiniui (visų tame kataloge esančių failų ir aplankų pa­va­di­ni­mams) rodyti.

Komandos sintaksė yra tokia:

ls [OPTIONS] DIRECTORY
bash

Jei ls naudojama be katalogo pa­va­di­ni­mo, ji išvardija da­bar­ti­nio katalogo turinį. Naudodami pa­pil­do­mus pa­ra­met­rus, galite nustatyti, kokia in­for­ma­ci­ja bus rodoma ir kaip ji bus pa­tei­kia­ma.

Komanda „cd“ Linux sistemoje

Linux komanda cd reiškia „pereiti į kitą katalogą“ ir naudojama naršymui katalogų medyje.

Komandos sintaksė yra tokia:

cd [OPTION] DIRECTORY
bash

Jei ne­nu­ro­dy­tas tikslinis katalogas, cd au­to­ma­tiš­kai perkelia į vartotojo namų katalogą. Jei cd naudojama su priešais esančiu minuso ženklu (-), ji grąžina į ankstesnį katalogą.

komanda „touch“ Linux sistemoje

Linux ko­man­di­nės eilutės komanda touch gali būti naudojama failų prieigos ir pakeitimo laiko žymoms keisti. Jei touch taikoma dar ne­eg­zis­tuo­jan­čiam failui, jis au­to­ma­tiš­kai sukuriama, taigi ši komanda taip pat tinka tuštiems failams kurti. Naudokite touch pagal šį pavyzdį:

touch [OPTIONS] FILE
bash

Norėdami nustatyti failo laiko žymą pagal pa­gei­dau­ja­mą datą, naudokite PARAMETRĄ -t kartu su laiko in­for­ma­ci­ja, pateikta [YY]MMDDhhmm[.ss] formose.

Pavyzdys:

touch -t 1703231037 file.txt
bash

Prieigos ir pakeitimų laiko žymos dabar nu­sta­ty­tos kaip 2017 m. kovo 23 d., 10:37. Naudojant parinktis -a ir -m, pakeitimą galima taikyti tik prieigos arba laiko žymoms. Jei komanda touch naudojama be pa­rink­ties -t, ji naudoja dabartinę laiko žymą.

Komanda „mkdir“ Linux sistemoje

Komanda mkdir Linux mkdir reiškia „sukurti katalogą“ ir leidžia „Linux“ var­to­to­jams kurti naujus katalogus. Norėdami sukurti naują katalogą da­bar­ti­nia­me kataloge, naudokite šią sintaksę:

mkdir [OPTION] DIRECTORY NAME
bash

Jei katalogas turi būti sukurtas tam tikrame tiks­li­nė­je kataloge, nu­ro­dy­ki­te ab­so­liu­tų­jį arba santykinį katalogo kelią.

Komanda „rm“ Linux sistemoje

Linux komanda rm (remove) visam laikui ištrina failus arba ištisus katalogus. Komandos vykdymas grin­džia­mas tokia sintakse:

rm [OPTIONS] FILE/DIRECTORY
bash

Jei norite ištrinti katalogą kartu su visais jo pa­ka­ta­lo­giais, naudokite rm kartu su pa­rink­ti­mi -R (–recursive).

Komanda „rmdir“ Linux sistemoje

Jei norite ištrinti konkretų katalogą, naudokite ko­man­di­nės eilutės komandą rmdir (katalogo pa­ša­li­ni­mas) lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

rmdir [OPTION] DIRECTORY
bash

Naudodami rmdir galite ištrinti tik tuščius katalogus. Norėdami ištrinti katalogą kartu su visais jame esančiais failais ir pa­ka­ta­lo­giais, naudokite komandą rm (remove) su pa­rink­ti­mi –r.

Kituose straips­niuo­se rasite daugiau būdų, kaip ištrinti failą ar katalogą Linux sistemoje.

Komanda „mv“ Linux sistemoje

Linux komanda mv (perkelti) nu­ko­pi­juo­ja failą arba katalogą ir ištrina pradinį elementą. Jei ji naudojama tame pačiame kataloge, mv gali būti naudojama failams per­var­dy­ti.

Programos iš­kvie­ti­mas grin­džia­mas tokia sintakse:

mv [OPTIONS] SOURCE TARGET
bash

Komanda „cp“ Linux sistemoje

Linux komanda cp (kopijuoti) skirta failų ir katalogų ko­pi­ja­vi­mui. Pag­rin­di­nė komandos sintaksė yra tokia:

cp [OPTIONS] SOURCE TARGET
bash

ŠALTINIS – tai elementas, kurį ketinama nu­ko­pi­juo­ti. Vėliau kaip ko­pi­ja­vi­mo proceso TIKSLAS nurodomas failas arba katalogas. Jei kaip tikslinį failą nu­ro­dy­si­te esamą failą, jo turinys bus per­ra­šy­tas šaltinio failo turiniu. Taip pat galite pa­si­rink­ti sukurti naują failą su bet kokiu pa­va­di­ni­mu, kurį pa­si­rink­si­te kaip tikslinį failą.

Komanda „pwd“ Linux sistemoje

Naudokite komandą „Linux pwd (trumpinys nuo „print working directory“), kad būtų parodytas da­bar­ti­nio darbo katalogo pa­va­di­ni­mas.

Komandos sintaksė yra tokia:

pwd [OPTIONS]
bash

Komanda „zip“ Linux sistemoje

Naudokite komandą zip, kad su­spaus­tu­mė­te kelis failus į „zip“ archyvą. Komandos sintaksė yra tokia:

zip DESTINATION FILES
bash

„DES­TI­NA­TION“ – tai galutinio ZIP failo pa­va­di­ni­mas arba kelias. „FILES“ – tai su­spau­džia­mų failų pa­va­di­ni­mai arba keliai (skirti tar­pe­liais).

Komanda „unzip“ Linux sistemoje

Naudodami komand unzip galite išgauti failus iš ZIP archyvų. Sintaksė yra tokia:

unzip FILE.zip -d DESTINATION
bash

Čia FILE reiškia ZIP archyvus, iš kurių turi būti išgauti failai. Pa­si­rin­kus, galite naudoti parinktį -d TARGET, kad nu­ro­dy­tu­mė­te pa­skir­ties katalogą, kuriame turi būti išsaugoti gauti failai. Kitaip failai bus išsaugoti da­bar­ti­nia­me kataloge.

Komanda „ln“ Linux sistemoje

Komanda „Linux ln (trumpinys nuo žodžio „link“) sukuria nuorodą į failą arba katalogą. Tai sukuria papildomą įrašą kataloge, lei­džian­tį pasiekti ati­tin­ka­mą failą naudojant kitą failo kelią. Komandos ln vykdymo nurodymas visada turi apimti bent jau kelio iki šaltinio failo nurodymą.

ln [OPTIONS] path/to/sourcefile
bash

Tokiu atveju da­bar­ti­nia­me darbo kataloge bus sukurta to paties pa­va­di­ni­mo nuoroda. Taip pat galite įvesti tikslinį kelią ir tada pavadinti nuorodą kaip norite:

ln [OPTIONS] path/to/sourcefile path/to/shortcut
bash

komanda „cat“ Linux sistemoje

Komanda „Linux cat (trumpinys nuo „con­ca­te­na­te“) buvo sukurta kaip įrankis failų turiniui sujungti ir gali būti naudojama kaip puslapių peržiūros programa failų turiniui rodyti terminale.

Terminale naudokite cat su tokia sintaksės struktūra, kad per­skai­ty­tu­mė­te failą ir iš­ves­tu­mė­te jį į stdout (stan­dar­ti­nę išvestį):

cat OPTIONS FILE
bash

Keli failai gali būti atskirti tar­pe­liais:

cat OPTIONS FILE1 FILE2
bash

Komanda „grep“ Linux sistemoje

Naudodami komandą grep, galite atlikti paiešką teks­ti­niuo­se failuose. Kaip paieškos šabloną galima naudoti bet kokias simbolių sekas ar re­gu­lia­riuo­sius išraiškus. Naudokite grep lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

grep [OPTIONS] SEARCH PATTERN [FILE(S)]
bash

Jei grep randa eilutę, ati­tin­kan­čią paieškos šabloną, į terminalą išvedamas eilutės numeris ir failo pa­va­di­ni­mas. Paprastai grep taikoma visiems da­bar­ti­nio katalogo failams. Parinktis -r įjungia re­kur­sy­vi­nę paiešką pa­ka­ta­lo­giuo­se.

Komanda „diff“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa diff skirta dviem failams palyginti. Taip pat galite naudoti diff, kad nu­sta­ty­tu­mė­te, ar dviejuose ka­ta­lo­guo­se yra tie patys failai.

Terminale pa­lei­s­ki­te programą naudodami šią sintaksę:

diff [OPTIONS] FILE1 FILE2
bash

Komanda „cmp“ Linux sistemoje

cmp yra diff paketo dalis ir naudojama failų turiniui palyginti. Skir­tin­gai nei diff, su­de­ri­ni­mas at­lie­ka­mas baitų lygiu, todėl ši funkcija ypač tinka dve­je­tai­nei in­for­ma­ci­jai. Naudokite cmp pagal šią sintaksę:

cmp [OPTIONS] FILE1 FILE2
bash

Jei programa cmp aptinka skirtumus, ji terminale išveda pirmojo nukrypimo baitą ir eilutės numerį.

Komanda „tar“ Linux sistemoje

Komanda tar leidžia nuo­sek­liai įrašyti įvairius failus ir katalogus į tar failą ir, prireikus, jį naudoti kaip atsarginę kopiją atkūrimui. Skir­tin­gai nuo „Windows“ sistemoje pa­pli­tu­sio „zip“ formato, visos ar­chy­vuo­to failo vartotojo teisės išlieka net ir iš­pa­kuo­jus. Naudokite šią sintaksę:

tar [OPTIONS] FILES
bash

Jei norite sukurti naują archyvą, naudokite tar su pa­ra­met­rais -c (sukurti naują archyvą) ir -f (įrašyti archyvą į nurodytą failą arba iš jo skaityti). Daugiau in­for­ma­ci­jos rasite mūsų straips­ny­je apie „tar“ at­sar­gi­nes kopijas ir archyvų kūrimą „Linux“ sistemoje.

Komanda „echo“ Linux sistemoje

Naudokite komandą echo Linux echo, kad eilutės būtų išvedamos po vieną į stan­dar­ti­nį išvesties srautą (paprastai į terminalą).

Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

echo [OPTIONS] STRING
bash

komanda „clear“ Linux sistemoje

Naudokite ko­man­di­nės eilutės komandą clear, kad iš­va­ly­tu­mė­te ekrano turinį.

clear
bash

Ekrane pasirodys tuščias ter­mi­na­las su komandų eilute. Senesni įrašai išlieka ekrano istorijos buferyje. Vietoj šios komandos terminalą taip pat galite išvalyti klavišų deriniu [Ctrl] + [L].

„ssh“ komanda „Linux“ sistemoje

Naudodami ssh galite prijungti savo kom­piu­te­rį prie kito kom­piu­te­rio per SSH protokolą, o tai reiškia, kad pateksite į to kito kom­piu­te­rio komandų eilutę. Sintaksė yra tokia:

ssh USERNAME@HOSTNAME
bash

Čia USERNAME ir HOSTNAME reiškia vartotojo vardą, kuriuo norite pri­si­jung­ti, ir išorinio kom­piu­te­rio adresą.

Komanda „wget“ Linux sistemoje

Naudodami komandą „Linux wget galite at­si­siųs­ti failus iš interneto. Tam naudokite šią sintaksę:

wget [OPTION] LINK
bash

Čia LINK reiškia URL adresą, kuriuo galima rasti failą. Jei norite, galite naudoti papildomą argumentą -c, kad tęstumėte nutrauktą at­si­siun­ti­mą.

Komanda „ping“ Linux sistemoje

Naudokite komandą „Linux ping, kad pa­tik­rin­tu­mė­te, ar galima pri­si­jung­ti prie kitų kom­piu­te­rių tinkle. Komandos sintaksė yra tokia:

ping [OPTIONS] TARGET
bash

Be to, kartu su paketo perdavimo trukme (RTT) – laiko intervalu nuo duomenų paketo iš­siun­ti­mo iki atsakymo gavimo – ping terminale taip pat išrašo tikslinės sistemos IP adresą. Naudodami pa­pil­do­mus ar­gu­men­tus galite nustatyti paketų skaičių arba sekundžių skaičių, po kurio ping pati užsidarys.

FTP arba SFTP komanda Linux sistemoje

Tai suteikia galimybę keistis failais tarp vietinės sistemos ir kito kom­piu­te­rio tinkle. Naudokite FTP (Failų perdavimo protokolą) pagal toliau pateiktą sintaksę, kad už­megz­tu­mė­te ryšį su tikslinio kom­piu­te­rio FTP serveriu:

ftp [OPTIONS] [HOST[PORT]]
bash

Ad­re­sa­vi­mas at­lie­ka­mas pagal kom­piu­te­rio vardą arba IP adresą. Prievado numerio nurodymas nėra pri­va­lo­mas. Naudokite FTP tik tose tinkluose, kuriais pa­si­ti­ki­te, nes šis pro­to­ko­las nėra saugus. Saugumo su­me­ti­mais beveik visada patartina naudoti SFTP (SSH failų perdavimo protokolą). Ko­man­di­nės eilutės programa sftp veikia kaip ftp, per­duo­da­ma duomenis tinkle, tačiau čia per­da­vi­mas yra šif­ruo­ja­mas. SFTP naudoja Secure Shell (SSH) kaip standartą, t. y. taip pat ir jo au­ten­tiš­ku­mo nustatymo metodus. Kitame straips­ny­je pa­aiš­ki­na­me, kaip naudoti SSH raktus jūsų tinklo ryšiui.

Komanda „ip“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa ip yra programų rinkinio iproute2 dalis, kuria per terminalą galima užklausti ir kon­fi­gū­ruo­ti tinklo sąsajas. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

ip [OPTIONS] OBJECT [COMMAND [ARGUMENT]]
bash

Kokią veiksmą atlieka ip, api­brė­žia­ma naudojant objektus, pa­ko­man­das ir jų ar­gu­men­tus.

Programa palaiko įvairius objektus, pa­vyz­džiui, address (IP adresas), link (tinklo sąsaja), route (įrašas marš­ru­ti­za­vi­mo lentelėje) arba tunnel, prie kurių galima pridėti tokias pa­pil­do­mas komandas kaip add, change, del, list arba show.

Pa­vyz­džiui, jei norite gauti konk­re­čios tinklo sąsajos IP adresą (t. y. eth0), naudokite komandą ip kartu su objektu address, komanda show ir argumentu dev eth0:

ip address show dev eth0
bash

Kituose straips­niuo­se išsamiau pa­aiš­kin­si­me, kaip Linux sistemoje rodyti IP adresą.

Komandos „apt“, „pacman“ ir „yum“ Linux sistemoje

Kiek­vie­no­je „Linux“ dist­ri­bu­ci­jo­je yra paketų tvarkyklė, kuria galima at­si­siųs­ti prog­ra­mi­nės įrangos paketus ir jais valdyti. Programų diegimo sintaksė yra tokia:

apt install [PACKET] # Debian-based distributions such as Ubuntu
pacman -S [PACKET] # Arch-based distributions
yum install [PACKET] # Red Hat-based distributions
bash

[PACKET] – tai paketo arba programos, kurią norite įdiegti, pa­va­di­ni­mas. Daugeliu atvejų šias komandas reikia vykdyti kaip sudo, turint root teises. Kitose dist­ri­bu­ci­jo­se, kuriose naudojami kiti paketų tvar­kyk­lės, komandos gali skirtis. Kiekviena tvarkyklė taip pat turi komandas, skirtas, be kita ko, paketams pašalinti, paketų sąrašui at­nau­jin­ti ir visiems įdieg­tiems paketams at­nau­jin­ti. „Ubuntu“ sistemoje šios komandos yra tokios.

apt remove [PACKET] # remove package
apt update # update package list
apt upgrade # upgrade packages
bash

Komanda „netstat“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa netstat skirta tinklo sąsajų būsenos pa­tik­ri­ni­mui. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

netstat [OPTIONS]
bash

Naudokite netstat be jokių parametrų, kad terminale būtų rodomi visi atidaryti lizdai. Taip pat galite naudoti šiuos pa­ra­met­rus, kad per­žiū­rė­tu­mė­te marš­ru­ti­za­vi­mo lentelę (-r), sąsajų sta­tis­ti­nius duomenis (-i), už­mas­kuo­tus ryšius (-M) arba tinklo jungties pra­ne­ši­mus (-N). Daugiau in­for­ma­ci­jos rasite mūsų „netstat“ įvade.

Komanda „tra­ce­ro­u­te“ Linux sistemoje

Norėdami atsekti IP duomenų paketo perdavimo maršrutą tarp jūsų sistemos ir tikslinio kom­piu­te­rio, galite naudoti komandą traceroute. Naudokite šį šabloną.

traceroute [OPTIONS] HOSTNAME
bash

Naudodami traceroute galite nustatyti, per kokius marš­ru­ti­za­to­rius ir interneto mazgus IP paketas keliauja link tikslinio kom­piu­te­rio – pa­vyz­džiui, norėdami iš­si­aiš­kin­ti vėlavimo priežastį.

komanda „route“ Linux sistemoje

Naudojant ko­man­di­nės eilutės programą route, galima gauti ir redaguoti bran­duo­lio IP marš­ru­ti­za­vi­mo lentelę. Komandos sintaksė yra tokia:

route [OPTIONS] [add|del] [-net|-host] TARGET
bash

Naudokite komandą be parametrų, kad būtų rodomas visas bran­duo­lio marš­ru­ti­za­vi­mo lentelė:

route
bash

Jei norite nustatyti maršrutą į tinklą, naudokite pakomandą add.

route add -net 10.0.0.0
bash

komanda „dig“ Linux sistemoje

dig yra paieškos įrankis, kuriuo galima užklausti in­for­ma­ci­ją iš DNS serverio ir ją išvesti terminale. Ši ko­man­di­nės eilutės programa paprastai naudojama pagal šią sintaksę, siekiant gauti IP adresą ir kitą DNS in­for­ma­ci­ją apie nurodytą domeno vardą:

dig [@SERVER] [DOMAIN] [TYPE]
bash

SERVER – tai DNS serveris, kuriame reikia ieškoti reikiamos in­for­ma­ci­jos. Jei serveris ne­nu­ro­dy­tas, dig nustato stan­dar­ti­nį DNS serverį iš failo /etc/resolv.conf. DOMAIN reiškia domeno vardą, iš kurio turi būti nustatyta DNS in­for­ma­ci­ja. TYPE nau­do­ja­mas užklausos tipui nurodyti, t. y. ANY (visi įrašai), A (hostingo IPv4 įrašas) arba AAAA (hostingo IPv6 įrašas). Stan­dar­ti­nis užklausos tipas api­brė­žia­mas kaip A.

Komanda „mount“ ir „unmount“ Linux sistemoje

Jei failų sistemą reikia in­te­gruo­ti į ope­ra­ci­nės sistemos katalogų struktūrą, Linux aplinkoje naudojama ko­man­di­nės eilutės programa mount. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

mount [OPTIONS] DEVICE MOUNTPOINT
bash

DEVICE = Kelias į saugojimo įrenginio, kurį norite prijungti kaip skaidinį, įrenginio failą.

PRI­JUN­GI­MO TAŠKAS = Vieta jūsų ope­ra­ci­nės sistemos katalogų struk­tū­ro­je, kurioje norite prijungti skaidinį. Pri­jun­gi­mo taškas paprastai nurodomas kaip ab­so­liu­tu­sis kelias.

Pavyzdys:

mount /dev/sdd /media/usb
bash

Įrenginys sdd yra su­mon­tuo­tas spintoje /media/usb.

Komanda „dd“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa dd leidžia atlikti ko­pi­ja­vi­mo operaciją, kurios metu duomenys bitas po bito nu­skai­to­mi iš įvesties failo (if) ir įrašomi į išvesties failą (of). Programos iš­kvie­ti­mas at­lie­ka­mas pagal šią sintaksę:

dd if=Source of=Target [OPTIONS]
bash

Kaip šaltinį ir tikslą galite nurodyti tiek atskirus failus, tiek ištisus skai­di­nius (pvz., /dev/sda1) arba visą saugojimo įrenginį (pvz., /dev/sda).

dd if=/dev/sda5 of=/dev/sdb1
bash

Komanda „chmod“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa chmod (trumpinys nuo „change mode“) skirta teisių pri­sky­ri­mui Unix tipo failų sistemose (t. y. ext2, ext3, ext4, reiser, xfs). Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

chmod [OPTIONS] MODE FILE
bash

arba

chmod [OPTIONS] MODE DIRECTORY
bash

Vietos laikiklis MODE reiškia taikomą teisių kaukę. Daugiau in­for­ma­ci­jos apie tai, kaip sukurti tokią sistemą ir į ką reikia atkreipti dėmesį, rasite mūsų vadove apie prieigos teises naudojant komandą chmod. Naudojant parinktį -R, teisės gali būti pri­skir­tos re­kur­sy­viai kataloge esantiems pa­ka­ta­lo­giams ir failams.

Komanda „chown“ Linux sistemoje

Komanda „Linux chown reiškia „pakeisti savininką“ ir leidžia keisti savininko teises.

chown [OPTIONS] [USER][:[GROUP]] FILE
bash

arba

chown [OPTIONS] [USER][:[GROUP]] DIRECTORY
bash

Norint nustatyti savininko teises var­to­to­jui ar grupei, galima rinktis iš keturių galimų derinių. Sa­vi­nin­kas ir grupė nustatomi pagal įvestus duomenis:

chown [OPTIONS] owner_name:group_name file.txt
bash
# The group is reset according to the input, the user remains unchanged:
chown [OPTIONS] :group_name file.txt
# The owner is reset according to the input, the group remains unchanged:
chown [OPTIONS] owner_name file.txt
# The user is reset according to the input. The group is set to the default group for the logged-in user:
chown [OPTIONS] owner_name: file.txt
# The changes are recursively extended to subdirectories with the help of OPTION `-R`.
bash

Komanda „adduser“ Linux sistemoje

Pa­pras­čiau­sias būdas sukurti vartotojo paskyrą – naudoti ko­man­di­nės eilutės programą adduser. Tai yra Perl skriptas, sukurtas remiantis Linux komanda useradd, kuris patogiu būdu siūlo tas pačias funkcijas. Komandai adduser rei­ka­lin­gos ad­mi­nist­ra­to­riaus teisės, ji naudojama pagal šią sintaksę:

adduser [OPTIONS] USERNAME
bash

Naudokite adduser be jokių parametrų, kad kartu su nauja vartotojo paskyra būtų au­to­ma­tiš­kai sukurti vartotojo ID, namų katalogas ir vartotojo grupė su tuo pačiu pa­va­di­ni­mu.

adduser test
bash

Po to atsivers in­te­rak­ty­vus langas, kuriame galėsite nustatyti slap­ta­žo­dį ir kitą vartotojo in­for­ma­ci­ją (tikrą vardą ir pavardę, kabineto numerį, telefono numerį ir pan.).

Komanda „passwd“ Linux sistemoje

Naudokite komandą „Linux passwd, kad pa­keis­tu­mė­te vartotojo slap­ta­žo­dį arba nu­sta­ty­tu­mė­te, pa­tik­rin­tu­mė­te ir pa­keis­tu­mė­te in­ter­va­lus. Komandos sintaksė yra tokia:

passwd [OPTIONS] USERNAME
bash

Jei norite pakeisti kito vartotojo slap­ta­žo­dį, jums reikės ad­mi­nist­ra­to­riaus teisių. Norėdami pakeisti savo slap­ta­žo­dį, naudokite komandą passwd be vartotojo vardo. Jei slap­ta­žo­dis turi būti už­blo­kuo­tas, naudokite komandą passwd su pa­rink­ti­mi -l (–lock). Kitos parinktys leidžia nustatyti slap­ta­žo­džių galiojimo trukmę (-x), taip pat įspėjimų ( (-w) ir pa­tik­ri­ni­mų ( (-i) in­ter­va­lus.

Komanda „groupadd“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa groupadd skirta vartotojų grupėms kurti. Naudokite groupadd turėdami ad­mi­nist­ra­to­riaus teises pagal šią sintaksę:

sudo groupadd [OPTIONS] GROUPS
bash

Kiekviena naujai sukurta grupė turi savo grupės iden­ti­fi­ka­to­rių (GID). Grupės iden­ti­fi­ka­to­riai nuo 0 iki 99 yra re­zer­vuo­ti sis­te­mi­nėms grupėms. Jei norite patys nustatyti naujos vartotojų grupės GID, naudokite ko­man­di­nės eilutės nurodymą groupadd su pa­rink­ti­mi -g (GID). Jei norite sukurti sisteminę grupę, naudokite parinktį -r (root).

Komanda „chattr“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa chattr (trumpinys nuo „change attribute“) leidžia per­žiū­rė­ti failus ar katalogus su at­ri­bu­tais. Norėdami nustatyti atributą, naudokite chattr lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

chattr [OPTIONS] +ATTRIBUTE FILE
bash

Norėdami vėl pašalinti atributus, pa­kei­s­ki­te pliuso ženklą į minuso ženklą. Pa­vyz­džiui, nu­sta­ty­ki­te -i atributą, kad būtų užkirstas kelias failo ar katalogo pa­kei­ti­mams (iš­tri­ni­mui ar mo­di­fi­ka­vi­mui). In­for­ma­ci­ją apie kitus atributus ir galimas parinktis rasite programos chattr vadove.

Komanda „lsattr“ Linux sistemoje

Jei norite per­žiū­rė­ti, kokie atributai yra nustatyti failui ar katalogui, naudokite ko­man­di­nės eilutės komandą lsattr (trumpinys nuo „list att­ri­bu­tes“) pagal šią sintaksę:

lsattr [OPTIONS] FILE/DIRECTORY
bash

Komanda „chgrp“ Linux sistemoje

Komanda chgrp reiškia „pakeisti grupę“ ir skirta failų bei katalogų pri­klau­so­my­bės grupėms valdyti. Norint naudoti chgrp pa­si­rink­tam failui ar katalogui, turite turėti savininko arba root teises. Tai vie­nin­te­lės grupės, kurioms galite pri­klau­sy­ti. chgrp naudojama pagal šią sintaksę:

chgrp [OPTIONS] GROUP FILE
bash

arba

chgrp [OPTIONS] GROUP DIRECTORY
bash

Parinktis -R taikoma kataloge esantiems pa­ka­ta­lo­giams ir failams.

komanda „man“ Linux sistemoje

Komanda man atidaro jūsų Linux dist­ri­bu­ci­jos žinyno puslapius (man-pages) tie­sio­giai terminale. Norėdami atidaryti žinyno puslapius, naudokite šią schemą:

man [OPTION] TOPIC
bash

Linux „man“ puslapiai su­skirs­ty­ti į 10 teminių sričių: vartotojo komandos, sistemos iš­kvie­ti­mai, prog­ra­ma­vi­mo kalbos C funkcijos, failų formatai, kon­fi­gū­ra­ci­jos failai, žaidimai, įvairūs dalykai, sistemos ad­mi­nist­ra­vi­mo komandos, pag­rin­di­nės funkcijos, naujos komandos.

komanda „shutdown“ Linux sistemoje

Komandą „Linux shutdown gali naudoti var­to­to­jas „root“, norėdamas išjungti sistemą. Komandos sintaksė yra tokia:

shutdown [OPTIONS] [TIME] [MESSAGE]
bash

Jei norite ini­ci­juo­ti sistemos išjungimą, galite nurodyti laiką, kada sistema turi būti išjungta. Tam naudokite konkretų laiko įrašą (hh:mm) arba atgalinį skai­čia­vi­mą (+m). Kiti sistemos var­to­to­jai gaus pranešimą apie išjungimą. Prireikus prie jo galima pridėti asmeninį pranešimą. Jei komanda shutdown naudojama kartu su pa­rink­ti­mi -r, po sistemos išjungimo ji bus perkrauta.

komanda „top“ Linux sistemoje

Komanda top iššaukia dinaminę visų vei­kian­čių procesų apžvalgą. Šis iš­kvie­ti­mas at­lie­ka­mas pagal tokį šabloną:

top [OPTIONS]
bash

Proceso in­for­ma­ci­jos rodymą galima pri­tai­ky­ti naudojant įvairias parinktis. top proceso apžvalga (be kita ko) palaiko šiuos spar­čiuo­sius klavišus, skirtus iš­dės­ty­mui keisti:

  • [P] = Rūšiuoja išvestį pagal pro­ce­so­riaus apkrovą
  • [M] = Rūšiuoja išvestį pagal saugojimo rei­ka­la­vi­mus
  • [N] = Rūšiuoja išvestį pagal PID numerį
  • [A] = Rūšiuoja išvestį pagal senumą
  • [T] = Rūšiuoja išvestį pagal laiką
  • [U VARTOTOJO VARDAS arba UID] = Filtruoja išvestį pagal ati­tin­ka­mą vartotoją

Naudokite sparčiąją klavišą [H], kad ati­da­ry­tu­mė­te pagalbos puslapį, arba [Q], kad už­da­ry­tu­mė­te procesų apžvalgą.

Komanda „lscpu“ Linux sistemoje

Naudokite lscpu (trumpinys nuo „list cpu“) pagal toliau pateiktą pavyzdį, kad terminale būtų parodyta in­for­ma­ci­ja apie pro­ce­so­riaus ar­chi­tek­tū­rą.

lscpu [OPTIONS]
bash

Galimas parinktis rasite savo ope­ra­ci­nės sistemos vadove.

Komanda „lshw“ Linux sistemoje

Komanda lshw reiškia „išvardyti aparatūrą “ ir ekrane pateikia in­for­ma­ci­ją apie apa­ra­tū­ros kom­po­nen­tus. Naudokite lshw lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

lshw [OPTIONS]
bash

Ši komanda palaiko įvairias parinktis, lei­džian­čias pri­tai­ky­ti išvesties formatą (-html, -xml, -short, -businfo), taip pat in­for­ma­ci­jos apimtį (pvz., –sanitize – slaptos in­for­ma­ci­jos pa­slė­pi­mas).

komanda „kill“ Linux sistemoje

kill yra ko­man­di­nės eilutės programa, skirta procesams su­stab­dy­ti ir užbaigti. Komanda per­duo­da­ma pagal šį šabloną, nurodant norimą signalą ir pa­si­rink­tą proceso ID.

kill [OPTIONS] [-SIGNAL] PID
bash

Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tys požymiai yra:

  1. TERM: Priverčia procesą pats už­si­da­ry­ti (stan­dar­ti­nis)
  2. KILL: Priverčia procesą baigtis (per sistemą)
  3. STOP: Sustabdo procesą
  4. CONT: Leidžia su­stab­dy­tam procesui tęstis

Komanda „killall“ Linux sistemoje

Naudokite komandą „Linux killall kartu su konkrečiu paieškos žodžiu, kad būtų užbaigti tik tie procesai, kurių pa­va­di­ni­mai sutampa (ati­ti­ki­mui nustatyti naudojami pirmieji 15 simbolių).

killall [OPTIONS] [-SIGNAL] [PROCESS NAME]
bash

Parinktis -e (–exact) leidžia taikyti atitikimą visiems proceso pa­va­di­ni­mo sim­bo­liams.

Naudinga komanda Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas nice reiškia, kad proceso pradžioje nustatoma vertė nuo -20 iki +19, skai­čiuo­ja­ma svei­kai­siais skaičiais, po to pa­skirs­to­mas sistemos turimas skai­čia­vi­mo pajėgumas. In­ter­va­las nuo -20 iki +19 atitinka Linux pri­o­ri­te­tų lygius nuo 100 iki 139. Procesas, kurio nice vertė yra -20, turi aukštesnį pri­o­ri­te­tą nei procesas, kurio nice vertė yra 19. Solo sintaksė yra tokia:

nice [OPTION] [COMMAND]
bash

Jei ne­nu­ro­dy­ta kitaip, kiek­vie­nam procesui pradedant su­tei­kia­ma 0 reikšmė ( nice ). Naudokite parametrą -n, kad nu­sta­ty­tu­mė­te proceso pri­o­ri­te­tą. Reikia atkreipti dėmesį, kad neigiamus pri­o­ri­te­tus galima priskirti tik turint ad­mi­nist­ra­to­riaus teises.

Komanda „pgrep“ Linux sistemoje

Ko­man­di­nės eilutės programa pgrep lygina vei­kian­čių procesų sąrašą su paieškos terminu ir, jei randama ati­tik­me­nų, išveda ati­tin­ka­mus PID. Bendroji sintaksė yra tokia:

pgrep [OPTIONS] Search term
bash

Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus pgrep išveda visų procesų, kurių pa­va­di­ni­muo­se yra paieškos terminas, PID. Jei norite, kad paieška ap­si­ri­bo­tų tik tiksliais ati­tik­me­ni­mis, naudokite šią komandą kartu su pa­rink­ti­mi -x. Jei norite gauti ne tik proceso pa­va­di­ni­mą, bet ir jo PID, naudokite pgrep kartu su pa­rink­ti­mi -l. Panašiai kaip ir grep, pgrep palaiko paieškos terminus, pagrįstus re­gu­lia­rio­sio­mis iš­raiš­ko­mis.

Komanda „ps“ Linux sistemoje

Komanda „Linux ps terminale išveda visų vei­kian­čių procesų sąrašą.

ps [OPTIONS]
bash

Jei norite gauti išsamią ataskaitą, naudokite ps kartu su pa­ra­met­rais -f (išsami) arba -F (labai išsami). Dėl papildomų parametrų žr. savo ope­ra­ci­nės sistemos vadovą.

Trumpas papildomų Linux komandų apžvalga

Pag­rin­di­nės komandos

Ka­te­go­ri­jo­je „Pag­rin­di­nės komandos“ rasite pag­rin­di­nes Linux komandas, skirtas terminalo valdymui. Su­ži­no­ki­te, kaip išvalyti terminalo ekraną, atkurti anks­tes­nius įrašus iš istorijos arba uždaryti terminalo sesiją.

1. išeiti

Komandos eilutės komanda exit užbaigia esamą sesiją ir uždaro terminalą.

exit
bash

Vietoj to galite naudoti klavišų kom­bi­na­ci­ją [Ctrl] + [D].

2. pagalba

Naudokite komandą help, kad per­žiū­rė­tu­mė­te visų in­te­gruo­tų aplinkos komandų (įdiegtų komandų) sąrašą. Įveskite komand help kartu su aplinkos komanda, kad gautumėte trumpą ati­tin­ka­mos komandos aprašymą.

help COMMAND
bash

3. istorija

„Bash“ aplinkoje pas­ku­ti­nių 500 komandų, įvestų komandų eilutėje, istorija yra išsaugoma. Ši funkcija padeda įvesti komandas ir leidžia per­žiū­rė­ti anks­tes­nių komandų sąrašą nau­do­da­mie­si rodyklių klavišais bei jas vėl vykdyti.

Istoriją galima ieškoti pagal raktinius žodžius, paspaudus klavišų kom­bi­na­ci­ją [Ctrl] + [R]. Taip pat galite per­žiū­rė­ti visą sąrašą, su­nu­me­ruo­tą terminale. Naudokite komandą history be jokių parametrų ir argumentų.

history
bash

Jei norite filtruoti re­zul­ta­tus, sujunkite history naudodami Linux vamzdelį su ko­man­di­nės eilutės programa grep (žr. paieškos parinktis) ir paieškos terminu.

history | grep SEARCH TERM
bash

Pagalbos puslapiai

Nežinote, ką daryti? Ne­si­jau­din­ki­te. Linux sistemoje yra įvairių pagalbos ir do­ku­men­ta­ci­jos puslapių, prieinamų tie­sio­giai per terminalą, pa­vyz­džiui, Unix man-puslapiai ir GNU info puslapiai. Juose pa­tei­kia­mas išsamus visų ko­man­di­nės eilutės programų, sistemos iškvietų, kon­fi­gū­ra­ci­jos failų, failų formatų ir pag­rin­di­nių funkcijų aprašymas. Naudodami komandas Linux whatis ir apropos, galite rasti ko­man­di­nės eilutės programas pagalbos puslapių ka­te­go­ri­jo­je, kuri leidžia ieškoti rak­ta­žo­džių jūsų ope­ra­ci­nės sistemos žinyno pus­la­piuo­se.

1. beje

Naudokite apropos, kad pagal raktinius žodžius ieš­ko­tu­mė­te savo ope­ra­ci­nės sistemos vadovo puslapių pa­va­di­ni­mų ir aprašymų. Va­do­vau­ki­tės šia schema:

apropos [OPTIONS] SEARCH TERM
bash

Ši komanda palaiko įvairias parinktis. Naudokite parinktį -e, jei norite, kad paieška apimtų tik tikslius ati­tik­me­nis, arba naudokite pa­kai­ti­nius simbolius (-w '*SEARCH TERM') ir re­gu­lia­riuo­sius išraiškus (-r).

2. in­for­ma­ci­ja

Naudodami komandą info, galite per­žiū­rė­ti GNU „info“ puslapius, skirtus konk­re­čiai temai. Daugeliu atvejų šie puslapiai atitinka vadovų puslapius, kuriuos galima pasiekti komanda man, tačiau, skir­tin­gai nuo jų, juose yra nuorodų, kurios pa­leng­vi­na vadovų skaitymą. Naudokite tokią sintaksę:

info [OPTION] TOPIC
bash

Jei skam­bi­na­te ne­nu­ro­dy­da­mi jokios pa­rink­ties ar temos, pateksite į GNU info puslapio pag­rin­di­nį meniu.

3. pinfo

Naudodami pinfo, turite ko­man­di­nės eilutės programos info variantą, kuris pagrįstas ko­man­di­nės eilutės naršykle „Lynx“ ir pateikia in­for­ma­ci­nius puslapius su pa­ryš­kin­to­mis nuo­ro­do­mis. Naudokite pinfo taip pat, kaip ir komandą info:

pinfo [OPTIONS] TOPIC
bash

4. kas tai yra

Ko­man­di­nės eilutės programa whatis skirta rak­ta­žo­džių paieškai žinyno pus­la­piuo­se. Pa­lei­s­ki­te šią programą, įvedę dažnai naudojamą raktažodį, kad pa­ieš­ko­tu­mė­te tikslių ati­tik­me­nų jūsų ope­ra­ci­nės sistemos žinyne. Jei randamas atitikmuo, whatis terminale pateikia trumpą aprašymą.

whatis [OPTIONS] SEARCH TERM
bash

whatis (-w '\*SEARCH TERM') taip pat palaiko vietos lai­kik­lius ir re­gu­lia­riuo­sius išraiškus (-r).

Katalogų ope­ra­ci­jos

Naudodami Linux komandas, skirtas katalogų ope­ra­ci­joms, galėsite per terminalą kurti, trinti ir tvarkyti katalogus savo sistemoje, taip pat naršyti po katalogų medį. Svar­biau­sios šios ka­te­go­ri­jos ko­man­di­nės eilutės komandos yra cd, ls, mkdir ir rmdir.

1. chroot

Komanda chroot (trumpinys nuo „change root“) naudojama komandai vykdyti kitame pag­rin­di­nia­me kataloge. Pa­vyz­džiui, chroot naudojama siekiant izoliuoti svarbias programas nuo likusios failų sistemos. Šios komandos vykdymui rei­ka­lin­gos ad­mi­nist­ra­to­riaus teisės, o jos struktūra yra tokia:

chroot DIRECTORY COMMAND
bash

2. mkdir čia

Naudodami mkdirhier, vienu komandos eilutės nurodymu galite sukurti ištisas katalogų hie­rar­chi­jas:

mkdirhier [OPTION] /home/user/directory1/directory2/directory3
bash

Jei katalogai directory1 ir directory2 jau eg­zis­tuo­ja, mkdirhier sukuria tik directory3. Priešingu atveju sukuriami visi trys katalogai.

3. medis

Nors ls rodo tik katalogo turinį, ko­man­di­nės eilutės nurodymą tree galima naudoti, kad visa katalogų hie­rar­chi­ja būtų išvedama re­kur­sy­viai kaip medžio struktūra. Komandos sintaksė yra tokia:

tree [OPTIONS] [DIRECTORY]
bash

Darbas su failais

Šioje lentelėje pateiktos Linux komandos leidžia atlikti įvairias ope­ra­ci­jas su failais iš terminalo. Naudokite tokias pag­rin­di­nes Linux komandas kaip cp, mv ir rm, kad ko­pi­juo­tu­mė­te, per­kel­tu­mė­te, per­var­dy­tu­mė­te arba iš­trin­tu­mė­te failus savo sistemoje.

1. bazinis vardas

Failo kelias per­duo­da­mas ko­man­di­nės eilutės nurodymui basename, kuris tiesiog grąžina failo pa­va­di­ni­mą be nu­ma­ty­to­jo kelio. Komandos sintaksė yra tokia:

basename [OPTIONS] path/to/files [SUFFIX]
bash

Naudojant pa­ra­met­rus, šią komandą galima taikyti keliems failams.

2. kom.

Naudokite ko­man­di­nės eilutės programą comm, kad eilutė po eilutės pa­ly­gin­tu­mė­te su­rū­šiuo­tus failus (t. y. naudojant sort). Programa pa­lei­džia­ma pagal šią sintaksę:

comm [OPTIONS] FILE1 FILE2
bash

Programa palaiko tris parinktis:

  • -1: pašalinti unikalias eilutes iš FILE1
  • -2: pašalinti unikalias eilutes iš FILE2
  • -3: pašalinti visas eilutes, esančias abiejuose failuose

3. su­pjaus­ty­ti

Komanda cut leidžia išgauti failo turinį iš jo teksto eilutės (pvz., iš žurnalo ar CSV failų). Komandos sintaksė yra tokia:

cut [OPTIONS] FILE
bash

Išgautos dalies tiksli pozicija nustatoma naudojant pa­ra­met­rus -b (baitų pozicija), -c (simbolio pozicija), -d (skyriklis) ir -f (laukas).

4. dirname

dirname yra basename atitikmuo. Ši ko­man­di­nės eilutės komanda leidžia išskirti failo kelio dalį ir išvesti ją terminale be failo pa­va­di­ni­mo. Komandos sintaksė yra tokia:

dirname [OPTIONS] path/to/file
bash

5. failas

Naudodami ko­man­di­nės eilutės komandą file galite gauti in­for­ma­ci­ją apie failo tipą. Komanda naudojama pagal šią sintaksę:

file [OPTIONS] FILE
bash

6. lsof

Komanda lsof Linux lsof reiškia „list open files“ – tai įrankis, kuris terminale pateikia in­for­ma­ci­ją apie ati­da­ry­tus failus, su­rū­šiuo­tus pagal PID (proceso iden­ti­fi­ka­to­rių). Šią programą terminale pa­lei­s­ki­te naudodami tokią sintaksę:

lsof [OPTIONS]
bash

Kadangi Unix tipo sistemos, pa­vyz­džiui, Linux, paprastai laikosi principo „Viskas yra failas“, komandos lsof išvesties sąrašas yra ati­tin­ka­mai ilgas. Paprastai šią išvestį riboti nau­do­ja­mos parinktys.

7. md5sum

Ko­man­di­nės eilutės komanda md5sum padeda ap­skai­čiuo­ti ir pa­tik­rin­ti failų MD5 kont­ro­li­nes sumas.

8. įklijuoti

Kaip ir cat, ko­man­di­nės eilutės programa paste taip pat leidžia išvesti failo turinį į stan­dar­ti­nį išvesties srautą. Tačiau, nors cat tik sujungia turinį, paste sujungia stul­pe­lius po vieną. Pag­rin­di­nė komandos sintaksė yra tokia:

paste [OPTIONS] FILE1 FILE2 …
bash

Naudodami parinktį -d galite nustatyti, kokį skyriklį naudoja kom paste. Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus kaip skyriklis naudojami ta­bu­lia­ci­jos simboliai. Antrąjį režimą galima įjungti naudojant parinktį -s (serial). Šiuo atveju visos pirmojo įvesties failo eilutės per­ke­lia­ma į pirmąją išvesties eilutę. Visi kiti įvesties failų duomenys pa­tei­kia­mi atskirose išvesties eilutėse, taigi kiek­vie­no­je išvesties eilutėje yra tik vieno įvesties failo turinys.

9. per­var­dy­ti

Ko­man­di­nės eilutės programa rename leidžia per­var­dy­ti failus ir aplankus naudojant re­gu­lia­riuo­sius išraiškus (regex). Skir­tin­gai nei mv, funkcija rename tinka failų ope­ra­ci­joms, kai reikia iš dalies arba visiškai pakeisti kelių failų pa­va­di­ni­mus. Naudokite rename lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

rename [OPTIONS] 'REGULAR_EXPRESSION' FILE
bash

Re­gu­lia­rio­sios išraiškos atitinka šią pakeitimų sintaksę:

s/SEARCHPATTERN/REPLACEMENT/MODIFIER
bash

10. su­smul­kin­ti

shred yra ko­man­di­nės eilutės programa, lei­džian­ti saugiai ištrinti failus. Pa­si­rink­ti elementai ištrinimo proceso metu yra perrašomi, todėl jų neįmanoma atkurti naudojant kri­mi­na­lis­ti­nes priemones. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

shred [OPTIONS] FILE
bash

11. rūšiuoti

Naudokite ko­man­di­nės eilutės nurodymą sort, kad failų sąrašus ir programos išvestį su­rū­šiuo­tu­mė­te pagal skaičių, abėcėlę ir eilutes. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

sort [OPTIONS] FILE
bash

Rūšiavimo būdą galima pri­tai­ky­ti pagal savo poreikius, pa­si­nau­do­jant nustatymų pa­rink­ti­mis. Pa­vyz­džiui, pagal skaičių (-n), at­si­tik­ti­ne tvarka (-R) arba at­virkš­ti­ne tvarka (-r).

12. padalinti

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas split nau­do­ja­mas failams su­skai­dy­ti. Jo sintaksė yra tokia:

split [OPTIONS] [INPUT [PREFIX]]
bash

Vietos laikiklis INPUT atitinka failą, kuris turi būti su­skai­dy­tas. PREFIX nau­do­ja­mas da­ly­vau­jan­čių failų pa­va­di­ni­mams. Jų pa­va­di­ni­mai sudaromi pagal šį šabloną:

PREFIXaa, PREFIXab, PREFIXac …
bash

Jei prieš­dė­lis ne­nu­ro­dy­tas, split naudoja nu­ma­ty­tą­jį priešdėlį x. Parinktis -b (baitai) gali būti naudojama dalinių failų dydžiui nurodyti. Jis gali būti nurodytas baitais (b), ki­lo­bai­tais (k) arba me­ga­bai­tais (m).

Pavyzdys:

split -b 95m archive.tgz split-archive.tgz.
bash

13. sta­tis­ti­ka

Ko­man­di­nės eilutės komanda stat (status) pateikia pa­si­rink­tų failų ir katalogų atidarymo bei pakeitimo laiko žymes. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

stat [OPTIONS] FILE
bash

Išvesties formatą galima pri­tai­ky­ti pagal savo poreikius, naudojant parinktis.

14. uniq

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas uniq paprastai nau­do­ja­mas kartu su sort, siekiant iš­rū­šiuo­tuo­se failuose pašalinti pa­si­kar­to­jan­čias eilutes. Toliau pa­teik­ta­me pavyzdyje komanda sort yra sujungta vamzdeliu (|) su komanda uniq, kad failas būtų pir­miau­sia su­rū­šiuo­tas, o tada išvestas be pa­si­kar­to­jan­čių eilučių.

sort file.txt | uniq
bash

Paieškos parinktys

„Linux“ siūlo įvairias ko­man­di­nės eilutės komandas, lei­džian­čias ieškoti sistemoje tie­sio­giai iš terminalo.

1. rasti

Naudodami find galite atlikti paiešką Linux failuose. Ji veikia pagal šią sintaksę:

find [OPTIONS] [DIRECTORY] [SEARCHCONDITION] [ACTIONS]
bash

Nurodytas katalogas yra paieškos pradinis katalogas. Komanda paiešką atlieka šiame pra­di­nia­me kataloge ir jo pa­ka­ta­lo­giuo­se. Jei katalogas ne­nu­ro­dy­tas, find paiešką pradeda iš da­bar­ti­nio darbo katalogo.

Naudodami pa­ra­met­rus galite nustatyti paieškos kri­te­ri­jus ir veiksmus. Nu­ma­ty­ta­sis veiksmas yra nu­sta­ty­tas kaip -print: visų paieškos rezultatų pilnų failų pa­va­di­ni­mų išvedimas į stan­dar­ti­nį išvesties srautą (paprastai į terminalą). Papildomi pa­ra­met­rai leidžia filtruoti pagal failo pa­va­di­ni­mą, dydį, prieigos laiką ir pan. Jie išvardyti ati­tin­ka­ma­me „man“ puslapyje.

2. surasti

Ko­man­di­nės eilutės programa locate taip pat leidžia ieškoti failų per terminalą. Tačiau, skir­tin­gai nei find, ji ieško ne failų kataloge, o spe­cia­liai sukurtoje ir re­gu­lia­riai at­nau­ji­na­mo­je duomenų bazėje. Dėl to locate pateikia re­zul­ta­tus žymiai greičiau nei find. Norint duomenų bazėje surasti konkretų failą, locate naudojama pagal šią sintaksę:

locate SEARCHPATTERN
bash

Paieškos šablone kaip vietos lai­kik­liai gali būti naudojami me­ta­zen­klai (*). Juos įrašykite į kabutes, kad ap­val­ka­las jų nein­ter­pre­tuo­tų.

3. tre-agrep

tre-agrep taip pat naudojama ieškoti eilutės teks­ti­niuo­se failuose pagal nu­sta­ty­tus paieškos kri­te­ri­jus. Tačiau, skir­tin­gai nei grep, ji pateikia ne tik tikslius ati­tik­me­nis, bet leidžia gauti ir ne visiškai tikslius re­zul­ta­tus, pa­vyz­džiui, su su­keis­to­mis raidėmis ar trūks­ta­mais sim­bo­liais. Programa pagrįsta TRE bi­b­lio­te­ka ir leidžia ja naudotis iš ko­man­di­nės eilutės. Komandos tre-agrep sintaksė atitinka komandos grep sintaksę:

tre-agrep [OPTIONS] SEARCHPATTERN FILE(S)
bash

Naudodami nu­sta­ty­mus, galite nustatyti di­džiau­sią leistiną paklaidą. Toliau pa­teik­ta­me pavyzdyje leidžiama ne daugiau kaip viena paklaida.

tre-agrep -1 'Linux' test .txt
bash

4. updatedb

Paieška locate veikia tinkamai tik tuo atveju, jei /var/lib/locatedb failas nuolat at­nau­ji­na­mas. Komanda updatedb leidžia rankiniu būdu at­nau­jin­ti duomenų bazę. At­kreip­ki­te dėmesį, kad tam rei­ka­lin­gos root teisės:

updatedb
bash

5. kur

Naudodami komandą whereis, galite rasti pa­si­rink­tos programos dve­je­tai­nį kodą, šaltinio kodą arba vartotojo vadovo failus. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

whereis [OPTIONS] PROGRAM
bash

Naudojant pa­ra­met­rus galima apriboti paiešką tik tam tikrų tipų failais arba ka­ta­lo­gais.

6. kuris

Jei norite nustatyti programos dve­je­tai­nius failus, terminale įveskite komandą which, lai­ky­da­mie­si toliau pateiktos sintaksės, kad ekrane būtų parodytas jų kelias.

which [OPTIONS] PROGRAM
bash

Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus which išveda pirmąjį rastą failą. Norėdami per­žiū­rė­ti visus failus, ati­tin­kan­čius paieškos kri­te­ri­jus, naudokite parinktį -a “.

Vartotojo in­for­ma­ci­ja

Naudokite šių ka­te­go­ri­jų ko­man­di­nės eilutės programas, kad ga­lė­tu­mė­te per­žiū­rė­ti išsamią in­for­ma­ci­ją apie sistemoje už­re­gist­ruo­tus var­to­to­jus, jų grupes ir procesus.

1. pirštas

Ko­man­di­nės eilutės programa finger skirta vartotojo in­for­ma­ci­jai gauti. Naudokite šią komandą kartu su norimu vartotojo vardu:

finger [options] [USERNAME]
bash

Norėdami gauti in­for­ma­ci­ją apie savo paskyrą, įveskite finger be vartotojo vardo.

2. grupės

Komanda groups rodo pa­si­rink­tos vartotojo paskyros pri­klau­so­my­bę grupėms. Norėdami per­žiū­rė­ti visas grupes, kurioms priklauso jūsų vartotojo paskyra, naudokite groups ne­nu­ro­dy­da­mi vartotojo vardo.

Naudokite ko­man­di­nės eilutės nurodymą pagal šį pavyzdį:

groups [OPTIONS] [USERNAME]
bash

3. id

Komandos eilutės komanda id rodo pa­si­rink­tų vartotojo paskyrų vartotojo ir grupės iden­ti­fi­ka­to­rius. Jei norite sužinoti savo iden­ti­fi­ka­to­rius, komandą vykdykite ne­nu­ro­dy­da­mi vartotojo vardo.

id [OPTIONS] [USERNAME]
bash

Išėjimo diapazoną galima apriboti naudojant nu­sta­ty­mus.

4. pas­ku­ti­nis

Naudokite komandą last pagal toliau pateiktą pavyzdį, kad per­žiū­rė­tu­mė­te neseniai pri­si­jun­gu­sių vartotojų sąrašą, įskaitant pri­si­jun­gi­mo ir at­si­jun­gi­mo laiką.

last [OPTIONS] [USERNAME]
bash

Ati­tin­ka­ma in­for­ma­ci­ja gaunama iš failo wtmp, esančio po /var/log/wtmp“. Jei norite gauti in­for­ma­ci­ją tik apie konkretų paskyros savininką, įveskite komandos eilutės nurodymą su norimu vartotojo vardu.

5. w

Komanda w pateikia visų už­re­gist­ruo­tų vartotojų sąrašą, įskaitant visus jų vykdytus procesus. Naudokite w kartu su vartotojo vardu, kad komandos veikimas būtų apribotas tik šia vartotojo paskyra:

w [OPTIONS] [USERNAME]
bash

Išvesties apimtį ir formatą galima pri­tai­ky­ti pagal savo poreikius naudojant nu­sta­ty­mus.

6. kas

Komanda who pateikia išsamią in­for­ma­ci­ją apie sistemoje už­re­gist­ruo­tus var­to­to­jus. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

who [OPTION] [SOURCEFILE]
bash

Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus who reiškia duomenis apie šiuo metu re­gist­ruo­tus var­to­to­jus iš /var/run/utmp failo. Galite nurodyti vieną iš šių failų kaip in­for­ma­ci­jos šaltinį.

7. whoami

Naudokite komandą whoami, kad su­ži­no­tu­mė­te savo vartotojo vardą.

whoami [OPTIONS]
bash

Vartotojo paskyros valdymas

„Linux“ siūlo įvairias programas, kuriomis galite kurti, trinti ir tvarkyti vartotojų paskyras bei grupes tie­sio­giai iš terminalo. Čia jums pa­tei­kia­ma svar­biau­sių „Linux“ komandų, skirtų vartotojų paskyrų tvarkymui, apžvalga. Šioje ka­te­go­ri­jo­je taip pat rasite „Linux“ terminalo komandas, lei­džian­čias pri­si­jung­ti prie sistemos su kitomis vartotojo teisėmis, įskaitant su­per­var­to­to­jo „root“ teises.

1. chfn

Ko­man­di­nės eilutės komanda chfn (trumpinys nuo „change finger“) leidžia jums nustatyti papildomą in­for­ma­ci­ją apie vartotojo paskyrą, pa­vyz­džiui, tikrąjį vardą ir pavardę, kabineto numerį bei asmeninį ar darbo telefono numerį. Bendroji sintaksė yra tokia:

chfn [OPTION "NEW VALUE"] [USERNAME]
bash

Kokiai vartotojo in­for­ma­ci­jai bus priskirta nauja reikšmė, nustatoma naudojant pa­ra­met­rus -f (tikrasis vardas ir pavardė), -r (darbo numeris), -w (darbo telefonas) ir -h (asmeninis telefonas).

2. chsh

Ko­man­di­nės eilutės komanda chsh (trumpinys nuo „change shell“) pakeičia pa­si­rink­tą vartotojo pri­si­jun­gi­mo aplinką. Įvedant duomenis, va­do­vau­ki­tės šiuo pavyzdžiu:

chsh [OPTIONS] USERNAME
bash

Naudodami parinktį -s galite pakeisti vartotojo paskyros pri­si­jun­gi­mo aplinką.

3. iliu­zi­nin­kas

Ko­man­di­nės eilutės programa deluser iš sistemos paskyrų failų ištrina visus pa­si­rink­tos vartotojo paskyros įrašus. Norint paleisti programą deluser, reikia turėti ad­mi­nist­ra­to­riaus teisių, o jos sintaksė yra tokia:

deluser [OPTIONS] USERNAME
bash

Jei norite ištrinti visus failus iš vartotojo namų katalogo, naudokite komandą su pa­ra­met­rais --remove-home. Jei norite ištrinti visus vartotojo failus iš sistemos, naudokite pa­ra­met­rus --remove-all-files.

4. delgroup

Ko­man­di­nės eilutės komanda delgroup (trumpinys nuo „delete group“) pašalina esamą vartotojų grupę. Norint įvykdyti šią komandą, rei­ka­lin­gos root teisės. Bendroji komandos delgroup sintaksė yra tokia:

delgroup [OPTIONS] GROUP
bash

5. groupmod

Esamų vartotojų grupių pa­va­di­ni­mus ir grupės iden­ti­fi­ka­to­rius (GID) galima keisti naudojant groupmod. Ši ko­man­di­nės eilutės komanda vykdoma su „root“ teisėmis pagal šią sintaksę:

groupmod OPTIONS GROUP
bash

Naudokite groupmod su parametru -g, kad pri­tai­ky­tu­mė­te GID. Vykdykite komandą su parametru -n, kad per­ra­šy­tu­mė­te grupės pa­va­di­ni­mą.

6. newgrp

Komanda newgrp (trumpinys nuo „new group“) leidžia re­gist­ruo­tiems var­to­to­jams pakeisti savo dabartinį grupės ID be būtinybės at­si­jung­ti ir vėl pri­si­jung­ti. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

newgrp [-] [GROUP]
bash

Jei komanda newgrp naudojama su ne­pri­va­lo­mu parametru [-], grupės pa­kei­ti­mas sukelia vartotojo aplinkos per­kro­vi­mą – tarsi var­to­to­jas būtų pri­si­jun­gęs iš naujo. Var­to­to­jai, nau­do­jan­tys newgrp ne­nu­ro­dy­da­mi grupės, per­ke­lia­mi į nu­ma­ty­tą­ją grupę, nurodytą komandoje /etc/passwd.

7. su

Komanda su taip pat leidžia laikinai pakeisti vartotoją, kad programa būtų paleista su tikslinio vartotojo teisėmis. Skir­tin­gai nei sudo, ši komanda nėra vykdoma tie­sio­giai. Vietoj to įvyksta tapatybės pa­kei­ti­mas. Vietoj to, kad būtų prašoma įvesti komandą pa­lei­džian­čio vartotojo slap­ta­žo­dį, prašoma įvesti tikslinio vartotojo slap­ta­žo­dį. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

su [OPTIONS] [USERNAME]
bash

Skam­bi­nant be vartotojo vardo, kaip pa­skir­ta­sis var­to­to­jas pa­si­ren­ka­mas root.

8. usermod

Ko­man­di­nės eilutės komanda usermod leidžia redaguoti anksčiau sukurtas vartotojo paskyras. Naudokite komandą usermod su ad­mi­nist­ra­to­riaus teisėmis pagal šią sintaksę:

usermod [OPTIONS] USERNAME
bash

Naudojant pa­ra­met­rus galima nustatyti, kokie pa­kei­ti­mai turi būti atlikti. Pa­vyz­džiui, parametru -l NEW_NAME galima pakeisti vartotojo vardą. Daugiau parametrų rasite ati­tin­ka­ma­me „man“ puslapyje.

Sistemos komandos

Ka­te­go­ri­jo­je „Sistemos komandos“ rasite pag­rin­di­nes Linux komandas, skirtas sistemai valdyti. Naudokite šias komandas, kad iš terminalo per­krau­tu­mė­te ar iš­jung­tu­mė­te sistemą – ir, jei norite, nu­sta­ty­ki­te jų vykdymą pagal laikmatį.

1. re­gist­ra­to­rius

Naudokite logger pagal šį pavyzdį:

logger "YOUR MESSAGE"
bash

Sistemos žurnalą rasite po numeriu /var/log/syslog.

2. perkrauti kom­piu­te­rį

Komandos eilutės nurodymas reboot sukelia sistemos per­kro­vi­mą. Norint ini­ci­juo­ti per­kro­vi­mą, komandą reikia vykdyti turint ad­mi­nist­ra­to­riaus teises.

reboot [OPTIONS]
bash

3. rtcwake

Ko­man­di­nės eilutės komanda rtcwake leidžia paleisti ir išjungti sistemą pagal laikmatį. Komandos sintaksė yra tokia:

rtcwake [OPTIONS] [MODE] [Time]
bash

Pa­si­rin­ki­te konkretų režimą (-m MODE), į kurį sistema turi pereiti po tam tikro laiko se­kun­dė­mis (-s TIME IN SECONDS). Taip pat galite nustatyti, kad sistema būtų įjungta tiksliai nustatytu laiku (-t UNIXTIME).

Sistemos in­for­ma­ci­ja

Ka­te­go­ri­jo­je „Sistemos in­for­ma­ci­ja“ surinkome ko­man­di­nės eilutės programas, kuriomis galite gauti in­for­ma­ci­ją ir būsenos ata­skai­tas, taip su­tei­kian­čias išsamų jūsų sistemos būklės vaizdą.

1. data

Komanda date rodo sistemos laiką kartu su data.

date [OPTIONS] [OUTPUTFORMAT]
bash

Jei norite dirbti su konkrečiu laiku programos iš­kvie­ti­mo kontekste (žr. rtcwake), tai nu­sta­ty­ki­te naudodami parinktį -d 'DATE'. Be to, pa­lai­ko­mos įvairios parinktys, lei­džian­čios kon­ver­tuo­ti datos ir laiko in­for­ma­ci­ją į pa­gei­dau­ja­mą formatą.

2. df

Naudokite komandą df (laisvos vietos diske) pagal šį pavyzdį.

df [OPTIONS] [FILE]
bash

Jei komanda naudojama kartu su konkrečiu failu, sistema nurodo tik laisvą vietą toje skai­di­ny­je, kurioje yra tas failas. Kitais atvejais rodoma laisva vietos kietajame diske pri­jung­to­se skai­dy­nė­se. Parinktis -l (local) apriboja df tik vietinei failų sistemai. Ji taip pat palaiko parinktis, lei­džian­čias pri­tai­ky­ti išvesties formatą.

3. dmesg

Programa dmesg (trumpinys nuo „display message“) terminale rodo pag­rin­di­nius žinutes iš žiedinio buferio ir leidžia nustatyti apa­ra­ti­nės įrangos bei tvar­kyk­lių gedimus. Naudokite dmesg pagal šį pavyzdį:

dmesg [OPTIONS]
bash

dmesg išvestis apima visus paleidimo pro­ce­dū­ros pra­ne­ši­mus, todėl ji yra gana ilga. Ko­man­di­nės eilutės programa dažnai naudojama kartu su puslapių peržiūros programa, pa­vyz­džiui, more, less arba tail.

4. nemokamas

Komanda free rodo atminties naudojimą. Bendroji sintaksė yra tokia:

free [OPTIONS]
bash

Rezultatu gausite dvi spe­ci­fi­ka­ci­jas: Mem (Atmintis) ir Swap. Free taip pat palaiko parinktį -h, skirtą atminties nau­do­ji­mui pateikti žmogui su­pran­ta­mu formatu.

5. kom­piu­te­rio vardas

Norėdami per­žiū­rė­ti sistemos DNS vardus, naudokite komandą hostname pagal šį pavyzdį.

hostname [OPTIONS]
bash

6. uname

Ko­man­di­nės eilutės komanda uname reiškia unix name ir naudojama norint gauti sistemos in­for­ma­ci­ją iš bran­duo­lio. Komanda palaiko įvairias parinktis, kuriomis galima filtruoti išvestį pagal pa­gei­dau­ja­mą in­for­ma­ci­ją. Jas galima rasti ati­tin­ka­ma­me „man“ įraše.

uname [OPTIONS]
bash

7. veikimo laikas

Jei norite sužinoti, kiek laiko sistema veikia nuo pas­ku­ti­nio per­kro­vi­mo, naudokite ko­man­di­nės eilutės nurodymą uptime pagal šį pavyzdį:

uptime
bash

8. vmstat

Nau­do­da­mie­si stebėjimo įrankiu vmstat, galite gauti in­for­ma­ci­ją apie vir­tu­alią­ją atmintį, skaitymo ir rašymo ope­ra­ci­jas diske bei pro­ce­so­riaus veiklą. Norėdami gauti vidutines reikšmes nuo pas­ku­ti­nio sistemos paleidimo, įveskite vmstat lai­ky­da­mie­si šios sintaksės.

vmstat [OPTIONS]
bash

vmstat taip pat siūlo nuo­la­ti­nio stebėjimo režimą, kuris sis­te­mi­nius pa­ra­met­rus tikrina taip dažnai, kaip nurodyta, per pa­si­rink­tą laiko intervalą se­kun­dė­mis.

vmstat [Options] [INTERVAL [REPETITIONS]]
bash

In­for­ma­ci­ja apie įrangą

Šios ka­te­go­ri­jos „Linux“ komandos pateikia išsamią in­for­ma­ci­ją apie apa­ra­ti­nės įrangos kom­po­nen­tus, su­da­ran­čius jūsų sistemos pagrindą.

1. lspci

Naudokite lspci (trumpinys nuo „list pci“) pagal toliau pateiktą pavyzdį, kad būtų pateikta išsami in­for­ma­ci­ja apie PCI įren­gi­nius.

lspci [OPTIONS]
bash

Galimas parinktis rasite savo ope­ra­ci­nės sistemos vadove.

2. lsusb

Naudokite komand lsusb (trumpinys nuo „list usb“), kad terminale būtų rodomi išsamūs duomenys apie USB įren­gi­nius.

lsusb [OPTIONS]
bash

Galimas parinktis rasite savo ope­ra­ci­nės sistemos vadove.

Procesų valdymas

„Linux“ sistemoje vei­kian­čios programos eg­zemp­lio­rius vadinamas procesu. Toliau pateiktos terminalo komandos yra stan­dar­ti­nės procesų valdymo priemonės, lei­džian­čios iš terminalo lengvai stebėti visus sistemos procesus ir prireikus juos valdyti.

1. chrt

Ko­man­di­nės eilutės programa chrt skirta nuo­la­ti­niam procesų valdymui ir leidžia nustatyti bei pri­tai­ky­ti vei­kian­čių procesų realaus laiko pa­ra­met­rus (planavimo taisykles ir pri­o­ri­te­tus) arba vykdyti komandas ir jų ar­gu­men­tus su nu­ro­dy­tais realaus laiko pa­ra­met­rais. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

chrt [OPTIONS] [PRIOTITY] PID/COMMAND [ARGUMENT]
bash

Naudokite chrt ne­nu­ro­dy­da­mi pri­o­ri­te­to ir kartu su pa­rink­ti­mi -p, kad nu­sta­ty­tu­mė­te pa­si­rink­tų procesų realaus laiko pa­ra­met­rus.

chrt taip pat suteikia galimybę nustatyti arba apibrėžti vei­kian­čių arba naujai paleistų procesų tvar­ka­raš­čio taisykles nau­do­jan­tis pa­rink­ti­mis. Daugiau in­for­ma­ci­jos apie tai galima rasti ati­tin­ka­ma­me „man“ įraše.

2. ionice

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas ionice nau­do­ja­mas procesų, kurie naudoja pro­ce­so­riaus įvesties/išvesties sąsają, pri­o­ri­te­tui nustatyti. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

ionice [OPTIONS] COMMAND
bash

Norint paleisti komandą „ionice“, reikia turėti ad­mi­nist­ra­to­riaus teisių. Komanda skiria tris planavimo klases, kurios nurodomos naudojant parametrą -c class. Galimos reikšmės yra 1, 2 ir 3.

  • 1 = Realusis laikas: įvesties/išvesties veiksmas at­lie­ka­mas ne­del­siant.
  • 2 = Mak­si­ma­lus pastangų lygis: I/O veiksmas vykdomas kuo greičiau.
  • 3 = Laisvas: I/O veiksmas vykdomas tik tada, kai joks kitas procesas nenaudoja I/O laiko.

3. nohup

Paprastai visi vartotojo pri­klau­so­mi procesai au­to­ma­tiš­kai nu­trau­kia­mi, vos tik uždaroma terminalo sesija (t. y. naudojant exit). Linux komanda nohup (trumpinys nuo „no hangup“) pašalina komandą iš esamos sesijos ir leidžia jai toliau veikti net ir tada, kai at­si­jun­gia­te nuo sistemos.

nohup COMMAND
bash

4. pidof

Ko­man­di­nės eilutės programa pidof išveda visų programos procesų iden­ti­fi­ka­ci­nius numerius (PID). Nu­sta­ty­ki­te PID naudodami pidof pagal šį šabloną:

pidof [OPTIONS] PROGRAM
bash

Jei norite išvesti tik pirmojo proceso ID, naudokite pidof kartu su pa­rink­ti­mi -s (trumpinys, reiš­kian­tis „vien­kar­ti­nis“).

5. pidkill

Kaip ir kill, komanda pkill taip pat siunčia signalą pa­si­rink­tam procesui. Tačiau ad­re­sa­vi­mas ne­vyk­do­mas pagal PID. Vietoj to nurodomas paieškos terminas, ati­tin­kan­tis vei­kian­čio proceso pa­va­di­ni­mą. Jis taip pat gali būti su­for­mu­luo­tas kaip re­gu­lia­rio­ji išraiška. pkill perduoda stan­dar­ti­nį signalą TERM, jeigu nėra apibrėžta jokių kitų signalų. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

pkill [OPTIONS] [-SIGNAL] [SEARCHTERM]
bash

Naudojant pa­pil­do­mas parinktis, komandą galima taikyti tik tam tikro vartotojo procesams (-U UID), tam tikro pag­rin­di­nio proceso pa­kai­ti­niams procesams (-P PID) arba nau­jau­siems (-n) ar se­niau­siems (-o) procesams.

6. pstree

Naudokite pstree, kad visi vei­kian­tys procesai būtų rodomi medžio struktūra. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

pstree [OPTIONS]
bash

Išvesties formatą ir apimtį galima pri­tai­ky­ti pagal poreikius, pa­si­nau­do­jant įvai­rio­mis pa­rink­ti­mis.

7. renice

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas renice leidžia nustatyti vyks­tan­čio proceso pri­o­ri­te­tą. Bendroji sintaksė yra tokia:

renice PRIORITY [OPTIONS]
bash

8. miegas

Komanda „Linux sleep leidžia laikinai nutraukti esamą terminalo sesiją. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

sleep NUMBER[SUFFIX]
bash

Jei naudojate sleep be priesagos, nurodytas skaičius bus trak­tuo­ja­mas kaip laikas se­kun­dė­mis (s). Taip pat galite nutraukti terminalo sesiją po tam tikro laiko minučių (m), valandų (h) arba dienų (d).

9. užduočių rinkinys

Ko­man­di­nės eilutės nurodymas taskset skirtas iš­plės­ti­niam procesų valdymui, kuris dau­gia­pro­ce­so­rių sistemose nau­do­ja­mas procesams ar komandoms priskirti konk­re­tiems pro­ce­so­riams. Šiai komandai rei­ka­lin­gos ad­mi­nist­ra­to­riaus teisės, o ji naudojama pagal vieną iš šių šablonų:

taskset [OPTIONS] MASK COMMAND
taskset [OPTIONS] -p PID
bash

Procesas ar komanda pro­ce­so­riui pri­ski­ria­ma naudojant še­šio­lik­tai­nę bitų kaukę. Kadangi toks pri­sky­ri­mas naudojant bitų kaukę nėra labai in­tui­ty­vus, paprastai kartu su pa­rink­ti­mi -c (–cpu-list) nau­do­ja­mas taskset, lei­džian­tis pro­ce­so­rius priskirti pagal numerius (t. y. 0, 5, 7, 9–11).

Pageris

Ar norite naudoti peržiūros langą, kad ga­lė­tu­mė­te stebėti kelių puslapių failo turinį? Naudodami ko­man­di­nės eilutės programą iš „pager“ ka­te­go­ri­jos, galite pa­si­rink­ti, kurios dalys bus rodomos terminale, ir, jei reikia, naršyti po failą in­te­rak­ty­viuo­ju režimu.

1. galva

Komanda „Linux head “ naudojama failo pradžios daliai išvesti. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

head [OPTIONS] File
bash

Naudokite parinktį -n NUMBER_LINES, kad nu­sta­ty­tu­mė­te, kiek eilučių turi būti išvestos, skai­čiuo­jant nuo pradžios.

2. mažiau

Ko­man­di­nės eilutės programa less leidžia terminale rodyti teksto failo turinį. Bendroji sintaksė yra tokia:

less [OPTIONS] FILE
bash

Išvestis au­to­ma­tiš­kai pa­tei­kia­ma in­te­rak­ty­viuo­ju režimu. Tai leidžia jums naršyti pa­si­rink­tą dokumentą arba ieškoti pagal raktinius žodžius. Pa­spaus­da­mi klavišą [Q] už­baig­si­te in­te­rak­ty­vų­jį skaitymo režimą. Apie kitus valdymo klavišus ir galimas parinktis galite rasti programos vadove.

3. uodega

Nors head pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus rodo pirmąsias 10 pa­si­rink­tos bylos eilučių, Linux komanda tail išveda pas­ku­ti­nes 10. Abiejų peržiūros programų nau­do­ji­mas vyksta pagal tą patį principą (žr. head).

Re­dak­to­riai

Naudojant „Linux“, kon­fi­gū­ra­ci­jos failams pri­tai­ky­ti, kodo frag­men­tams redaguoti ar trumpoms pastaboms užrašyti nereikia grafinės teksto re­da­ga­vi­mo programos. Paprastus teksto re­dak­to­rius galima lengvai paleisti terminale be jokių vėlavimų. Čia pri­sta­to­me tris programas, kurias tu­rė­tu­mė­te žinoti.

1. emacs

„Emacs“ yra kelioms plat­for­moms skirtas teksto re­dak­to­rius, kurį galima išplėsti pagal poreikius naudojant prog­ra­ma­vi­mo sąsają. Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus „Emacs“ pa­lei­džia­mas su grafinė vartotojo sąsaja, tačiau jį taip pat galima atidaryti terminale, naudojant parinktį --no-window-system.

emacs --no-window-system
bash

„Emacs“ turi in­te­gruo­tą pamoką, kurią galima paleisti klavišų kom­bi­na­ci­ja [CTRL] + [H], [T].

2. nano

„Nano“ yra terminale vei­kian­tis teksto re­dak­to­rius. „Nano“ siūlo mažiau funkcijų nei panašūs re­dak­to­riai (pvz., „Vim“), tačiau iš­si­ski­ria ypač patogiu valdymu. Bendras programos paleidimo sintaksės variantas yra toks:

nano [OPTIONS] FILE
bash

Programa atidaro nurodytą failą re­da­ga­vi­mo lange terminale. Jei paleisite „Nano“ ne­nu­ro­dy­da­mi failo pa­va­di­ni­mo, bus sukurtas naujas tekstinis failas, kuris bus iš­sau­go­tas šiuo metu pa­si­rink­ta­me kataloge.

3. vim

„Vim“ (trumpinys nuo „Vi Improved“) yra toliau to­bu­lin­tas teksto re­dak­to­rius „Vi“, kuris iš­si­ski­ria daugybe papildomų funkcijų, tokių kaip sintaksės pa­ryš­ki­ni­mas, išsami pagalbos sistema, in­te­gruo­tas skriptų kūrimas, au­to­ma­ti­nis kodo už­bai­gi­mas ir vizualus teksto at­rin­ki­mas.

Ši atvirojo kodo programa siūlo įvairius darbo režimus paprastų tekstinių failų re­da­ga­vi­mui ir gali būti naudojama tiek terminale, tiek kaip atskira programa su grafinė vartotojo sąsaja (GVim). Viena iš pag­rin­di­nių programos funkcijų yra programų kodo re­da­ga­vi­mas.

Jei pa­lei­džia­te „Vim“ konsolėje, visos ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos kla­via­tū­ra. Paprastai programa pa­lei­džia­ma kartu su tekstiniu failu pagal šį šabloną:

vim [OPTIONS] FILE
bash

„Vim“ siūlo programą vimtutor kaip išsamų įvadą, kurią taip pat galima paleisti iš ko­man­di­nės eilutės. Mūsų straips­ny­je apie „Linux“ re­dak­to­rių „Vim“ taip pat rasite pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie programos įdiegimą ir įvairius jos veikimo režimus.

Tinklo valdymas

Tinklo valdymą taip pat lengva atlikti iš „Linux“ terminalo. Nesvarbu, ar norite pa­tik­rin­ti ryšį, gauti DNS in­for­ma­ci­ją, su­kon­fi­gū­ruo­ti sąsają ar perkelti failus į kitą tinklo kom­piu­te­rį – naudojant šias programas užtenka vienos komandos, kad jūsų projektas pradėtų veikti.

1. arp

Ko­man­di­nės eilutės programa arp leidžia pasiekti ope­ra­ci­nės sistemos ARP talpyklą ir ją tvarkyti. Naudokite arp be jokių papildomų parametrų, kad terminale būtų parodytas ARP lentelės turinys.

arp [OPTION]
bash

Be to, galite apriboti išvestį naudodami pa­ra­met­rus arba kurti bei trinti įrašus:

  • -a HOSTNAME = Riboti išvestį tik įrašais, su­si­ju­siais su konk­re­čiais kom­piu­te­rių vardais (al­ter­na­ty­va IP adresui)
  • -s HOSTNAME MAC_ADDRESS = Sukurti ARP įrašą su nurodytu kom­piu­te­rio vardu ir MAC adresu
  • -d HOSTNAME = Ištrinti APR įrašą

2. iw

Ko­man­di­nės eilutės programa iw skirta belaidžio tinklo sąsajų kon­fi­gū­ra­vi­mui ir šiuo metu laikoma al­ter­na­ty­va komandai iwconfig. Jos vykdymo sintaksė panaši į komandos ip sintaksę:

iw [OPTIONS] OBJECT [COMMAND]
bash

Galimi objektai yra:

  • dev NAME_OF_INTERFACE = Tinklo sąsaja
  • phy ĮRENGINIO_PA­VA­DI­NI­MAS = WLAN įrenginys (pagal pa­va­di­ni­mą)
  • phy#INDEX_OF_DEVICE = WLAN įrenginys (pagal indeksą)
  • reg = Re­gu­lia­vi­mo agentas re­gio­ni­nių ir šalies nustatymų kon­fi­gū­ra­vi­mui

Galimų komandų ir parinkčių apžvalgą galima rasti ati­tin­ka­ma­me „man“ įraše.

3. nslookup

Kaip ir dig, „nslookup“ taip pat yra vardų iš­šif­ra­vi­mo paslauga. Ši ko­man­di­nės eilutės programa veikia dviem režimais: in­te­rak­ty­viuo­ju ir nein­te­rak­ty­viuo­ju. Jei norite naudoti nslookup nein­te­rak­ty­viuo­ju režimu, pa­lei­s­ki­te programą nu­ro­dy­da­mi kom­piu­te­rio vardą arba IP adresą.

nslookup [OPTIONS] [HOST/IP]
bash

Norėdami paleisti in­te­rak­ty­vų­jį režimą, terminale įveskite komandą nslookup be jokios pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos, o tada įveskite kom­piu­te­rių vardus arba IP adresus, kad būtų rodomi ati­tin­ka­mi IP adresai arba kom­piu­te­rių vardai.

Kadangi programa ofi­cia­liai yra pasenusi, var­to­to­jams re­ko­men­duo­ja­ma vietoj jos naudoti dig.

4. rsync

Ko­man­di­nės eilutės programa rsync leidžia sin­ch­ro­ni­zuo­ti failus lokaliai arba per tinklą. Šiam tikslui lyginamas ati­tin­ka­mų failų dydis ir pakeitimo laikas. Komandos sintaksė yra tokia:

rsync [OPTIONS] SOURCE(S) TARGET
bash

Komanda „rsync“ paprastai vykdoma su parametru -a, kuris užtikrina, kad būtų nu­ko­pi­juo­ti visi pa­ka­ta­lo­giai ir sim­bo­li­nės nuorodos, o visos vartotojo teisės būtų per­ke­lia­mos.

5. scp

Naudojant komandą scp Linux scp (trumpinys nuo „secure copy“), per terminalą galima tie­sio­giai pa­si­nau­do­ti dar viena programa, skirta saugiam duomenų per­da­vi­mui tinkle. scp kopijuoja duomenis iš vieno kom­piu­te­rio į kitą ir naudoja tinklo protokolą SSH. Ši kliento programa veikia taip pat kaip ir failų parinktis cp, tačiau ji naudojama visoje sistemoje pagal šią sintaksę:

scp [OPTIONS] FILE [[user@]remote_host:]PATH
bash

Nurodant nuo­to­li­nio kom­piu­te­rio kelią, prieš jį įrašomas vartotojo vardas ir ati­tin­ka­mas kom­piu­te­rio vardas. Vietiniai failai nurodomi tie­sio­giai, naudojant san­ty­ki­nius arba ab­so­liu­čius kelius.

Pavyzdys:

scp/home/max/images/image.jpg max@example.com:/home/max/archive
bash

Pa­pil­do­mos parinktys leidžia keisti perdavimo režimą ir šifravimo nu­sta­ty­mus.

6. tty

Ko­man­di­nės eilutės komanda tty išveda terminalo failų pa­va­di­ni­mus, kurie yra nustatyti kaip stan­dar­ti­nis įvesties šaltinis. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

tty [OPTIONS]
bash

Ar­chy­vuo­ti ir suspausti

„Linux“ siūlo įvairias tech­no­lo­gi­jas, lei­džian­čias suspausti ir ar­chy­vuo­ti failus. Reikia pažymėti, kad ne kiek­vie­nas archyvas yra su­spaus­tas. Todėl tar – programa, skirta failų ar­chy­va­vi­mui – paprastai naudojama kartu su su­spau­di­mo prog­ra­mo­mis, pa­vyz­džiui, gzip, bzip2 ar xz“.

1. gzip

gzip – tai programa, kuria per komandų eilutę galima lengvai suspausti arba išpakuoti failus. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

gzip [OPTIONS] FILE(S)
bash

At­kreip­ki­te dėmesį, kad pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus gzip, vykdydama su­spau­di­mo procesą, ištrina originalų failą. Norėdami to išvengti, naudokite parinktį -k. Prireikus programa gali apdoroti kelis failus vienu metu. Kiek­vie­nas išvesties failas kon­ver­tuo­ja­mas į atskirą gz failą. Jei norite įrašyti kelis failus į vieną suspaustą archyvą, naudokite gzip kartu su ar­chy­va­vi­mo programa tar.

Jei norite išpakuoti gz failą, naudokite komandą gzip su parametru -d.

2. bzip2

Populiari al­ter­na­ty­va komandai gzip yra ko­man­di­nės eilutės programa bzip2. Ji naudoja tą pačią sintaksę kaip gzip, tačiau veikia pagal trijų etapų su­spau­di­mo procesą, kuris užtikrina žymiai didesnį su­spau­di­mo ko­e­fi­ci­en­tą. Failai, suspausti naudojant bzip2, turi failo plėtinį .bz2. Norėdami suspausti failus, naudokite bzip pagal šį pavyzdį:

bzip2 [OPTIONS] FILE(S)
bash

bzip2 taip pat gali būti taikoma tar archyvams. Iš­pa­ka­vi­mas vyksta taip pat kaip ir gzip ju, naudojant parinktį -d.

3. xz

Ko­man­di­nės eilutės programa xz kon­ver­tuo­ja failus į to paties pa­va­di­ni­mo duomenų su­spau­di­mo formatą xz. Programa iš­kvie­čia­ma taip pat, kaip ir gzip bei bzip2.

xz [OPTIONS] FILE(S)
bash

Failai, suspausti naudojant xz, turi failo plėtinį .xz. Iš­pa­kuo­jant naudojama ta pati funkcija kaip ir gzip bei bzip, nurodžius parinktį -d. Taip pat galima naudoti komandą unxz.

Kaip ir gz bei bz2 failai, xz failai taip pat nėra archyvų failai. Jei norite į tą patį suspaustą xz failą įrašyti kelis failus, kartu su šia su­spau­di­mo programa turėsite naudoti ir ar­chy­va­vi­mo įrankį tar.

4. cpio

Ar­chy­va­vi­mo programa cpio (su­trum­pi­ni­mas nuo „copy in, copy out“) leidžia įrašyti duomenis į archyvo failą (.cpio) ir iš jo išgauti duomenis.

Skaidinių tvarkymas

Jei norite pasiekti kitoje skai­di­ny­je esančią failų sistemą Linux aplinkoje, pir­miau­sia turite ją in­te­gruo­ti į savo ope­ra­ci­nės sistemos katalogų struktūrą. Tai vadinama skaidinio „montavimu“. Prireikus tai galima atlikti nau­do­jan­tis grafinė vartotojo sąsaja. Ko­man­di­nės eilutės programos, pa­vyz­džiui, lsblk, blkid ir mount, taip pat suteikia galimybę gauti in­for­ma­ci­ją apie pri­jung­tus blokinius saugojimo įren­gi­nius bei prireikus juos prijungti arba atjungti.

1. lsblk

Naudokite komandą lsblk (trumpinys nuo „list block devices“), kad visi prijungti blokiniai saugojimo įren­gi­niai ir skai­di­niai būtų pateikti medžio struk­tū­ros pavidalu. Tai nebūtinai turi būti įtraukta. Komandos sintaksė yra tokia:

lsblk [OPTIONS]
bash

Jei reikia, išvestį ir pa­gei­dau­ja­mų atributų sąrašą galima in­di­vi­dua­liai keisti naudojant parinktį -o (–output), kad būtų gauta papildoma in­for­ma­ci­ja, pa­vyz­džiui, iden­ti­fi­ka­vi­mo numeris (UUID), failų sistema (FSTYPE) arba būsena (STATE).

Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus tušti saugojimo įren­gi­niai yra pra­lei­džia­mi. Jei norite, kad jie taip pat būtų įtraukti į apžvalgą, naudokite lsblk kartu su pa­rink­ti­mi -a (–all). Jei norite gauti in­for­ma­ci­ją tik apie konkretų įrenginį, naudokite lsblk pagal šį pavyzdį:

lsblk [OPTIONS] DEVICE
bash

2. blkid

Kaip ir lsblk, blkid taip pat pateikia in­for­ma­ci­ją apie pri­jung­tus blokinės atminties įren­gi­nius. Norėdami gauti visų prijungtų blokinės atminties įrenginių iden­ti­fi­ka­vi­mo numerius (UUID) ir failų sistemos tipus (TYPE), naudokite blkid pagal toliau pateiktą schemą.

blkid [OPTIONS]
bash

Jei norite gauti lentelinę išvestį, naudokite parinktį -o kartu su reikšme list. Taip pat galite apriboti blkid tik pa­si­rink­tu įrenginiu:

blkid [OPTIONS] DEVICE
bash

Įvairūs

Toliau pa­teik­ta­me sąraše nurodytos pa­pil­do­mos pag­rin­di­nės Linux komandos, kurios ne­pri­klau­so nė vienai iš anksčiau minėtų ka­te­go­ri­jų.

1. sla­py­var­dis

Paprastai su aplinka są­vei­kau­ja­ma naudojant komandas, kuriomis galima paleisti to paties pa­va­di­ni­mo ko­man­di­nės eilutės programas. Kiek­vie­nam veiksmui, kurį norite atlikti per terminalą, naudojate programos iš­kvie­ti­mą. Linux komanda alias leidžia nustatyti trumpus programų iš­kvie­ti­mų pa­va­di­ni­mus. Naudokite alias pagal šį pavyzdį:

alias NICKNAME= 'COMMAND'
bash

Pa­kei­s­ki­te vietos laikiklį COMMAND bet kuria ko­man­di­nės eilutės komanda, įskaitant pa­ra­met­rus. Tai sukurs nuorodą į įterptą eilutę, ati­tin­kan­čią vietos laikiklį NICKNAME.

2. prie

Norėdami paleisti laiko valdomą komandą, pa­lei­s­ki­te ko­man­di­nės eilutės programą at pagal šį pavyzdį.

at TIME
bash

Tada įveskite komandą ir už­da­ry­ki­te in­te­rak­ty­vų­jį režimą paspaudę [CTRL] + [D].

3. kalorija

Naudokite cal pagal toliau pateiktą pavyzdį, kad terminale būtų rodomas ka­len­do­rius.

cal [OPTIONS] [[MONTH] Year]
bash

4. pr

Naudokite ko­man­di­nės eilutės programą pr, kad pa­reng­tu­mė­te teks­ti­nius failus spaus­di­ni­mui. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

pr [OPTIONS] File
bash

Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus pr sukuria puslapio antraštę, kurioje nurodytas failo pa­va­di­ni­mas, dabartinė data ir puslapio numeris.

5. sce­na­ri­jus

Ko­man­di­nės eilutės programa script leidžia įrašyti terminalo sesiją į failą typescript. Jei faile typescript jau yra anks­tes­nės sesijos įrašas, jis bus per­ra­šy­tas. Įrašymas au­to­ma­tiš­kai prasideda paleidus programą:

script
bash

Naudokite klavišų kom­bi­na­ci­ją [CTRL] + [D], kad baig­tu­mė­te įrašymą. Jei norite įrašą išsaugoti kitame faile, o ne typescript, pa­spau­s­ki­te script kartu su failo pa­va­di­ni­mu arba keliu.

6 ir toliau

Naudokite komandą seq, kad stan­dar­ti­nia­me išvesties sraute būtų išvestas skaičių ei­liš­ku­mas. Nu­ro­dy­ki­te pradinę vertę, galutinę vertę ir žingsnį (pa­si­rink­ti­nai).

seq [OPTIONS] STARTVALUE INCREMENT ENDVALUE
bash

7. tasksel

Ko­man­di­nės eilutės programa tasksel skirta padėti įdiegti stan­dar­ti­nes programas (pašto serverį, DNS serverį, „OpenSSH“ serverį, LAMP serverį ir pan.). Naudokite šį įrankį, kad au­to­ma­tiš­kai ir teisinga tvarka įdieg­tu­mė­te visus užduočiai rei­ka­lin­gus paketus ir programas. Norėdami per­žiū­rė­ti visų galimų stan­dar­ti­nių programų sąrašą, pa­lei­s­ki­te tasksel su parametru --list-tasks “.

tasksel --list-tasks
bash

Jei norite gauti daugiau in­for­ma­ci­jos apie sąraše esantį stan­dar­ti­nį programos paketą, įveskite tasksel kartu su pa­rink­ti­mi --task-desc ir ati­tin­ka­ma užduotimi. Jei norite per­žiū­rė­ti visus paketus, pri­skir­tus užduočiai „mail-server“, įveskite tasksel kartu su pa­rink­ti­mi --task-packages.

Norėdami įdiegti visus stan­dar­ti­nės programos paketus, naudokite pakomandą install. Tam rei­ka­lin­gos ad­mi­nist­ra­to­riaus teisės.

8. T-formos jungtis

Komanda „Linux tee “ naudojama programos išvesties ko­pi­ja­vi­mui. Viena išvesties kopija per­duo­da­ma į stan­dar­ti­nę išvestį, o kita įrašoma į failą, nurodytą komandoje tee “.

tee [OPTIONS] FILE
bash

tee paprastai nau­do­ja­mas kartu su nu­krei­pi­mo ope­ra­to­riu­mi „Pipe“ (|).

ls | tee example.txt
bash

9. laikas

Naudokite komandą time pagal toliau pateiktą pavyzdį, kad nu­sta­ty­tu­mė­te per terminalą paleistų programų veikimo trukmę.

time [OPTIONS] Command [ARGUMENTS]
bash

10. tr

Naudokite tr, norėdami ištrinti norimą simbolių rinkinį arba pakeisti jį kitu. Tam tr nuskaito stan­dar­ti­nio įvesties srauto (pvz., failo) duomenis ir, atlikęs norimus pa­kei­ti­mus, išrašo juos į stan­dar­ti­nę išvestį. Jei simbolių rinkinį reikia pakeisti kitu, naudojama tr su dviem ar­gu­men­tais.

tr OPTION CHARACTERSET1 CHARACTERSET2
bash

Antrasis ar­gu­men­tas (CHA­RAC­TER­SET2) pakeičia pirmąjį (CHA­RAC­TER­SET1). Jei norite ištrinti simbolių seką, naudokite tr su pa­rink­ti­mi -d ir kaip argumentą įveskite trintiną rinkinį.

tr -d CHARACTERSET
bash

Ko­man­di­nės eilutės programa paprastai naudojama kartu su nu­krei­pi­mo ope­ra­to­riais (< ir >), siekiant atlikti pa­kei­ti­mus failuose.

tr 'a-z' 'A-Z' < example1.txt > example2.txt
bash

tr išskaito example1.txt failo turinį, pakeičia mažąsias raides nuo a iki z di­džio­sio­mis raidėmis ir išsaugo rezultatą example2.txt faile.

11. siena

Ko­man­di­nės eilutės programa wall leidžia išsiųsti pranešimą visiems sistemoje už­re­gist­ruo­tiems var­to­to­jams. Norėdami išsiųsti pranešimą, pa­lei­s­ki­te programą šiuo ko­man­do­mis:

wall
bash

Pa­tvir­tin­ki­te programos iš­kvie­ti­mą klavišu [Enter] ir įveskite savo pranešimą. Tada dar kartą pa­tvir­tin­ki­te klavišu [Enter] ir iš­sių­s­ki­te klavišų kom­bi­na­ci­ja [CTRL] + [D]. Visi sistemoje už­re­gist­ruo­ti var­to­to­jai gaus jūsų pranešimą kaip trans­lia­ci­ją savo terminale. Verta paminėti, kad norint gauti pra­ne­ši­mus, turite suteikti kitiems var­to­to­jams rašymo prieigą prie savo terminalo. Tam naudokite komandą mesg:

Jei norite išsiųsti failo turinį visiems re­gist­ruo­tiems var­to­to­jams, naudokite wall kartu su įvesties nu­krei­pi­mu ir ati­tin­ka­mu failo pa­va­di­ni­mu:

wall < FILENAME
bash

12. žiūrėti

Ko­man­di­nės eilutės programa watch leidžia nustatyti komandą, kuri bus vykdoma re­gu­lia­riais in­ter­va­lais. Programos iš­kvie­ti­mas at­lie­ka­mas pagal šią sintaksę:

watch [OPTIONS] COMMAND
bash

Laiko in­ter­va­las, per kurį bus vykdoma watch nurodyta komanda, nu­sta­to­mas naudojant parinktį -n SECONDS. Užbaikite watch naudodami klavišų kom­bi­na­ci­ją [CTRL] + [C].

13. tualetas

Komanda „Linux wc (trumpinys nuo „word count“) pagal nurodymą pateikia teksto failo eilučių, žodžių, raidžių, simbolių ir (arba) baitų skaičių. Bendroji komandos sintaksė yra tokia:

wc [OPTIONS] FILE
bash

Jei wc pa­lei­džia­ma be parametrų, išvestis atitinka LINES WORDS CHARACTERS FILE modelį. Norint gauti filtruotą išvestį, ko­man­di­nės eilutės programa palaiko šiuos pa­ra­met­rus: -l (eilutės), -c (baitai), -m (simboliai), -L (il­giau­sios eilutės ilgis) ir -w (žodžiai).

14. xargs

Komanda „Linux xargs leidžia anks­tes­nės komandos išvestį perduoti naujai komandai kaip argumentą. Paprastai ji naudojama kartu su komanda „Pipe“ (|) kaip nu­krei­pi­mo ope­ra­to­rius. Naudokite xargs lai­ky­da­mie­si šios sintaksės:

COMMAND1 | xargs [OPTIONS] COMMAND2
bash

Pa­vyz­džiui,xargs galima naudoti kartu su find. Toliau pa­teik­ta­me pavyzdyje find suranda visus da­bar­ti­nia­me kataloge esančius failus, ati­tin­kan­čius paieškos terminą *.tmp, ir išveda jų pa­va­di­ni­mus į stan­dar­ti­nį išvesties srautą. Ten failų pa­va­di­ni­mai xargs yra perimami ir per­duo­da­mi kaip ar­gu­men­tai komandai rm.

find . -name '*.tmp' | xargs rm
bash

Čia pateikta apžvalga nėra išsami, tačiau joje pa­tei­kia­mos pag­rin­di­nės Linux komandos su at­rink­tais pa­vyz­džiais, skirtais kas­die­niam darbui su Unix tipo ope­ra­ci­nė­mis sis­te­mo­mis. Išsamų čia pateiktų ko­man­di­nės eilutės programų aprašymą, taip pat visų kitų komandų aprašymus, galite rasti savo ope­ra­ci­nės sistemos vadove. Šių pagalbos ir do­ku­men­ta­ci­jos puslapių in­ter­ne­ti­nė versija prieinama per Michaelo Kerrisko projektą „Linux man-pages “.

Go to Main Menu