Įdiegus VNC serverį „Ubuntu 22.04“ sistemoje, galėsite pri­si­jung­ti prie savo „Linux“ dar­ba­lau­kio iš bet kur. Nesvarbu, ar dirbate namuose, esate verslo kelionėje, ar tiesiog norite dirbti iš kitos patalpos – su VNC serveriu visada turėsite prieigą prie savo darbo aplinkos.

Kokie yra VNC serverio pri­va­lu­mai „Ubuntu 22.04“ sistemoje?

VNC serverio nau­do­ji­mas „Ubuntu 22.04“ sistemoje suteikia daug galimybių, kurios žymiai pa­leng­vi­na kasdienį darbą. Naudodami VNC serverį, galite pri­si­jung­ti prie savo „Ubuntu“ dar­ba­lau­kio iš bet kurios pasaulio vietos. Tai reiškia, kad jums nebūtina būti prie savo darbo stalo, norint valdyti programas ir duomenis. Toks lanks­tu­mas yra ypač patogus nuo­to­li­niams dar­buo­to­jams, verslo ke­liau­to­jams ar tiems, kurie nori dirbti iš skirtingų vietų. Be to, VNC serverį nustatyti yra palyginti lengva, todėl netgi mažiau tech­no­lo­giš­kai išprusę var­to­to­jai gali greitai sukurti veikiantį nuotolinį ryšį.

VNC serveris taip pat skatina komandų bend­ra­dar­bia­vi­mą. Jis leidžia keliems nariams vienu metu pri­si­jung­ti prie to paties dar­ba­lau­kio. Tai leidžia komandoms veiks­min­gai dirbti kartu ne­pri­klau­so­mai nuo jų buvimo vietos, bendrai dirbti prie projektų ir spręsti problemas realiuoju laiku. IT ad­mi­nist­ra­to­riai ir techninio palaikymo spe­cia­lis­tai taip pat gali nuo­to­li­niu būdu šalinti klaidas, nebūdami vietoje. Tai sutaupo laiko bei kelionės ir papildomų su­si­ti­ki­mų išlaidų. Kalbant apie saugumą, daugelis VNC serverių, vei­kian­čių „Ubuntu 22.04“ sistemoje, turi patikimas saugumo funkcijas. Šifruoti ryšiai ir įvairūs au­ten­ti­fi­ka­vi­mo metodai apsaugo jūsų duomenis ir užtikrina, kad prieigą prie jūsų sistemos turėtų tik įgalioti asmenys.

Štai kokie yra VNC serverio rei­ka­la­vi­mai „Ubuntu 22.04“ sistemoje

Pir­miau­sia reikia turėti vei­kian­čią „Ubuntu 22.04“ versiją. Daugelis VNC serverių yra visiškai su­de­ri­na­mi su šia operacine sistema, o visi rei­ka­lin­gi paketai ir pri­klau­so­my­bės yra pateikti ofi­cia­liuo­se „Ubuntu“ rep­o­zi­to­ri­juo­se. Įsi­ti­kin­ki­te, kad jūsų sistema yra at­nau­jin­ta, kad iš­veng­tu­mė­te galimų sunkumų diegimo metu. Apskritai tu­rė­tu­mė­te atitikti šiuos rei­ka­la­vi­mus:

  • Ubuntu 22.04: veikianti ir naujausia Ubuntu 22.04 versija.
  • Tinklo ryšys: Stabilus Ethernet arba WLAN ryšys nuo­to­li­nei prieigai.
  • Root teisės: VNC serverio var­to­to­jui rei­ka­lin­gos root teisės diegimui ir kon­fi­gū­ra­vi­mui.
  • Prog­ra­mi­nės įrangos paketas: VNC serverio prog­ra­mi­nės įrangos, pvz., TigerVNC, RealVNC arba x11vnc, įdiegimas iš Ubuntu saugyklų.
  • Dar­ba­lau­kio aplinka: turi būti įdiegta rei­ka­lin­ga dar­ba­lau­kio aplinka (pvz., GNOME, XFCE).
  • Ug­nia­sie­nės kon­fi­gū­ra­ci­ja: Ati­da­ry­ki­te 5900 prievadą arba pa­ko­re­guo­ki­te ug­nia­sie­nės taisykles, kad būtų lei­džia­mas VNC srautas.

Kaip įdiegti VNC serverį „Ubuntu 22.04“

Renkantis VNC serverį ir dar­ba­lau­kio aplinką, pa­si­rin­ki­mo galimybių yra daug. Šiame vadove įdiegsime nau­jau­sius XFCE dar­ba­lau­kio aplinkos paketus ir „TigerVNC“ paketą, kuriuos galima rasti ofi­cia­lio­je „Ubuntu“ sau­gyk­lo­je. XFCE ir „TigerVNC“ rei­ka­lau­ja nedaug išteklių ir veikia greitai. Dėl to VNC ryšys išlieka sklandus ir stabilus net ir esant lėtesniam interneto ryšiui.

1 žingsnis: At­nau­jin­ti paketus

Prieš pradėdami diegimą, įsi­ti­kin­ki­te, kad jūsų sistema yra at­nau­jin­ta. Norėdami įdiegti visus galimus at­nau­ji­ni­mus, įvyk­dy­ki­te šias komandas:

sudo apt update
sudo apt upgrade
bash

VNC serveriui rei­ka­lin­ga dar­ba­lau­kio aplinka, nes jis teikia dar­ba­lau­kį per tinklą. „Ubuntu 22.04“ iš pradžių yra su „GNOME“, tačiau taip pat galite įdiegti kitas dar­ba­lau­kio aplinkas, pa­vyz­džiui, „XFCE“, kuri yra ypač lengva.

sudo apt install xfce4 xfce4-goodies
bash

xfce4-goodies pakete yra papildomų naudingų įrankių ir pa­pil­di­nių, skirtų XFCE.

3 žingsnis: Sukurkite naują vartotoją

Įdiegę dar­ba­lau­kio aplinką, turite sukurti naują vartotoją, kuris valdys VNC serverį. Saugumo su­me­ti­mais patartina to nedaryti kaip var­to­to­jas „root “. Šiuo atveju sukursime naują vartotoją, pavadintą „john“, ir su­teik­si­me jam reikiamas teises, kad jis galėtų paleisti VNC serverį nau­do­da­ma­sis šia vartotojo paskyra.

Pir­miau­sia turite sukurti vartotoją „john“ ir jam priskirti slap­ta­žo­dį. Tai galite padaryti naudodami šias komandas:

sudo useradd -m -s /bin/bash john
sudo passwd john
bash

Komanda sudo useradd -m -s /bin/bash john sukuria naują vartotoją „john“ ir su­kon­fi­gū­ruo­ja jo namų katalogą, nu­sta­ty­da­ma nu­ma­ty­tą­ją aplinką kaip /bin/bash. Tada naudokite sudo passwd john, kad nu­sta­ty­tu­mė­te šio vartotojo slap­ta­žo­dį. Būtina pa­si­rink­ti saugų slap­ta­žo­dį.

Sukūrus vartotoją, jį reikia įtraukti į „sudo“ grupę, kad jis galėtų vykdyti ad­mi­nist­ra­vi­mo komandas. Tai atliekama šia komanda:

sudo usermod -aG sudo john
bash

Ši komanda leidžia var­to­to­jui „john“ vykdyti komandas su iš­plės­ti­nė­mis teisėmis, kurias suteikia „sudo“.

Norėdami pa­tik­rin­ti, ar var­to­to­jas „john“ turi reikiamus leidimus, pri­si­jun­ki­te kaip „john“ ir pa­tik­rin­ki­te ad­mi­nist­ra­to­riaus teises. Tam atlikite šias komandas:

su - john
sudo su
bash

Įvedę su - john, pereisite prie vartotojo „john“, o įvedę sudo su gausite ad­mi­nist­ra­to­riaus teises, jei slap­ta­žo­dis buvo įvestas teisingai. Jei au­ten­ti­fi­ka­vi­mas pavyks, ekrane pasirodys pra­ne­ši­mas, pa­vyz­džiui, root@hostname, pa­tvir­ti­nan­tis, kad turite ad­mi­nist­ra­to­riaus teises.

4 žingsnis: Įdiekite VNC serverio prog­ra­mi­nę įrangą

Šiame pa­mo­ky­muo­se naudosime „TigerVNC“, nes tai plačiai nau­do­ja­mas ir gerai pa­lai­ko­mas VNC serveris. Įdiekite „TigerVNC“ šia komanda:

sudo apt install tigervnc-standalone-server tigervnc-common tigervnc-tools
bash

Šis įrašas įdiegia VNC serverio prog­ra­mi­nę įrangą bei keletą būtinų bendrųjų paketų, rei­ka­lin­gų jo veikimui.

5 žingsnis: Sukurkite VNC serverio ins­tan­ci­ją

Prieš pa­lei­džiant VNC serverį, reikia nustatyti slap­ta­žo­dį, kuris bus rei­ka­lin­gas pri­si­jung­ti prie VNC serverio. Terminale įveskite šią komandą:

vncserver
bash

Jums bus paprašyta įvesti ir pa­tvir­tin­ti slap­ta­žo­dį. Šis slap­ta­žo­dis apsaugo prieigą prie jūsų VNC serverio. Taip pat galite pa­si­rink­ti parinktį, lei­džian­čią nustatyti slap­ta­žo­dį, skirtą tik peržiūrai, jei norite, kad kiti var­to­to­jai galėtų tik stebėti ekraną, bet neturėtų valdymo teisių.

Kai serveris pa­lei­džia­mas pirmą kartą, sukuriama nauja ekrano kopija, paprastai :1. Išvestyje nurodytas tikslus ekrano numeris, kurį galite naudoti.

Štai pavyzdys:

New 'X' desktop is your-machine-name:1
bash

Už­si­ra­šy­ki­te ekrano numerį (šiuo atveju :1), nes jis bus rei­ka­lin­gas pri­si­jun­giant prie VNC kliento.

6 žingsnis: VNC serverio eg­zemp­lio­riaus kon­fi­gū­ra­vi­mas

Sukurkite VNC serverio kon­fi­gū­ra­ci­jos failą, kad paleidus VNC serverį būtų įkeltas XFCE. Pa­vyz­džiui, failas ~/.vnc/xstartup gali turėti tokį turinį:

#!/bin/sh
# Start up the standard system desktop
unset SESSION_MANAGER
unset DBUS_SESSION_BUS_ADDRESS
/usr/bin/startxfce4
[ -x /etc/vnc/xstartup ] && exec /etc/vnc/xstartup
[ -r $HOME/.Xresources ] && xrdb $HOME/.Xresources
x-window-manager &
bash

Šis failas tampa vyk­do­muo­ju, kai naudojate šią komandą:

chmod +x ~/.vnc/xstartup
bash

7 žingsnis: Pa­lei­s­ki­te VNC serverį kaip sistemos paslaugą

Nustatę VNC serverį kaip „Systemd“ paslaugą, galėsite jį paleisti, su­stab­dy­ti ir paleisti iš naujo kaip bet kurią kitą paslaugą. Taip pat galite naudoti „Systemd“ komandas, kad VNC serveris būtų pa­lei­džia­mas au­to­ma­tiš­kai sistemos paleidimo metu.

Pir­miau­sia pa­si­rink­tu teksto re­dak­to­riu­mi sukurkite naują failą:

nano /etc/systemd/system/vncserver@.service
bash

Į failą įtraukite šį turinį:

[Unit]
Description=Start TigerVNC server at startup
After=syslog.target network.target
[Service]
Type=forking
User=<your-username>
PAMName=login
PIDFile=/home/<your-username>/.vnc/%H:%i.pid
ExecStart=/usr/bin/vncserver %i
ExecStop=/usr/bin/vncserver -kill %i
[Install]
WantedBy=multi-user.target
bash

Pa­kei­s­ki­te <your-username> savo tikruoju vartotojo vardu. Įkelkite naują paslaugos failą ir įjunkite paslaugą:

sudo systemctl daemon-reload
sudo systemctl enable vncserver@1.service
sudo systemctl start vncserver@:1
bash

Komanda sudo systemctl enable vncserver@1.service įjungia VNC serverio paslaugą ekrane :1, kad ji pa­leis­tų­si au­to­ma­tiš­kai kitą kartą paleidus sistemą. Tam nau­do­ja­mas „systemd“ paslaugos failas vncserver@.service, kuriame %i pa­kei­čia­mas į 1. Tai leidžia su­kon­fi­gū­ruo­ti VNC serverį ekrane :1 ir už­tik­rin­ti, kad jis pa­leis­tų­si kiekvieną kartą paleidus sistemą. Komanda sukuria reikiamus nuorodų failus, kad paslauga būtų įtraukta į tinkamą paleidimo procesą.

8 žingsnis: Užduotų kon­fi­gū­ra­vi­mas

Jei savo „Ubuntu“ serveryje įjungėte ug­nia­sie­nę, turite atidaryti VNC prievadą, kad būtų galima pri­si­jung­ti nuo­to­li­niu būdu. Pagal nu­ma­ty­tuo­sius nu­sta­ty­mus VNC serveris naudoja 5900 prievadą, po kurio eina ekrano numeris. Taigi, :1 ekranui prievadas yra 5901.

Ati­da­ry­ki­te ufw prievadą:

sudo ufw allow 5901/tcp
bash

Pa­tik­rin­ki­te ug­nia­sie­nės taisykles, kad įsi­ti­kin­tu­mė­te, jog prievadas yra ati­da­ry­tas:

sudo ufw status
bash

Štai galimo rezultato pavyzdys:

Status: active
To                              Action        From
--                                ------            ----
22/tcp                    	ALLOW       Anywhere
80/tcp                  	ALLOW       Anywhere
443/tcp                  	ALLOW       Anywhere
5901/tcp                	ALLOW       Anywhere
22/tcp (v6)             	ALLOW       Anywhere (v6)
80/tcp (v6)             	ALLOW       Anywhere (v6)
443/tcp (v6)           		ALLOW       Anywhere (v6)
5901/tcp (v6)         		ALLOW       Anywhere (v6)
bash

9 žingsnis: pri­si­jun­ki­te prie VNC serverio

Norėdami pri­si­jung­ti prie savo VNC serverio, jūsų vie­ti­nia­me kom­piu­te­ry­je turi būti įdiegta VNC kliento programa. Po­pu­lia­riau­sios VNC kliento programos yra „RealVNC“, „TigerVNC Viewer“ ir „TightVNC Viewer“. Siekiant padidinti VNC ryšio saugumą, re­ko­men­duo­ja­ma naudoti šifruotą ryšį per SSH. Tai užtikrina jūsų VNC kliento ir serverio tar­pu­sa­vio ryšio saugumą.

Pri­si­jun­ki­te prie savo serverio per SSH ir nu­kreip­ki­te VNC prievadą:

ssh -L 59000:localhost:5901 -C -N -l <your-username>@<server-ip>
bash
  • ssh: Komanda, skirta saugiam pri­si­jun­gi­mui prie nuo­to­li­nio serverio naudojant SSH protokolą, kuris perduoda duomenis šifruota forma.
  • -L 59000:localhost:5901: Įjungia vietinį prievadų per­siun­ti­mą. Duomenų srautas iš jūsų vietinio kom­piu­te­rio 59000 prievado yra per­siun­čia­mas per SSH tunelį į nuo­to­li­nio serverio 5901 prievadą. localhost nurodo nuotolinį serverį, kuriame veikia VNC serveris.
  • C: Įjungia duomenų srauto su­spau­di­mą. Tai gali pagerinti perdavimo greitį ir sumažinti pra­lai­du­mo naudojimą, ypač esant lėtiems ryšiams.
  • N: Neleidžia vykdyti komandų nuo­to­li­nio serverio. Šis režimas yra naudingas, jei norite tik su­kon­fi­gū­ruo­ti tunelį, ne­pra­dė­da­mi apvalkalo nuo­to­li­nio serverio.
  • -l <your-username>: Nurodo vartotojo vardą, kuriuo pri­si­jun­gia­te prie nuo­to­li­nio serverio.
  • <server-ip>: Nuo­to­li­nio serverio, prie kurio norite pri­si­jung­ti per SSH, IP adresas arba kom­piu­te­rio vardas.
Note

Pa­kei­s­ki­te <your-username> savo vartotojo vardu, o <server-ip> – savo serverio IP adresu.

Pri­si­jun­ki­te prie vietinio 5901 prievado, kurį nu­krei­pė­te per SSH tunelį, VNC per­žiū­ro­je įvedę localhost:5901.

Šis metodas užtikrina, kad jūsų VNC ryšys bus užmegztas per šifruotą SSH ryšį, todėl jis yra saugesnis.

10 žingsnis: VNC serverio valdymas

Norėdami su­stab­dy­ti arba paleisti VNC serverį, naudokite šias komandas:

VNC serverio su­stab­dy­mas:

vncserver -kill :1
bash

Pa­lei­s­ki­te VNC serverį iš naujo:

vncserver :1
bash

Išeiti iš VNC serverio (naudojant „systemd“):

sudo systemctl stop vncserver@:1
bash

Pa­tik­rin­ti būseną:

sudo systemctl status vncserver@1
bash

Vienas iš galimų rezultatų galėtų būti:

vncserver@1.service - Start TigerVNC server at startup
      Loaded: loaded (/etc/systemd/system/vncserver@.service; enabled; vendor preset: enabled)
      Active: active (running) since Mon 2024-07-29 16:57:26 UTC; 20s ago
     Process: 97088 ExecStartPre=/usr/bin/vncserver -kill :1 > /dev/null 2>&1 (code=exited, status=2)
     Process: 97092 ExecStart=/usr/bin/vncserver -depth 24 -geometry 1280x800 -localhost :1 (code=exited, status=0/SUCCESS)
    Main PID: 97103 (Xtigervnc)
        Tasks: 77 (limit: 4665)
      Memory: 146.7M
          CPU: 4.459s
      CGroup: /system.slice/system-vncserver.slice/vncserver@1.service
. . .
bash

11 žingsnis: Problemų spren­di­mas

Jei kyla problemų, pa­tik­rin­ki­te šiuos dalykus:

  • Žurnalo failai: VNC serverio žurnalo failai yra ~/.vnc kataloge. Pa­tik­rin­ki­te šiuos failus, ar juose nėra klaidų pranešimų, kurie galėtų rodyti galimas problemas.
  • Tinklo ryšys: Įsi­ti­kin­ki­te, kad jokie tinklo ap­ri­bo­ji­mai ar ug­nia­sie­nės ne­blo­kuo­ja prieigos prie VNC prievado.
  • Kon­fi­gū­ra­ci­jos failai: Įsi­ti­kin­ki­te, kad failo ~/.vnc/xstartup dar­ba­lau­kio aplinkos kon­fi­gū­ra­ci­jo­je nėra klaidų.

Dabar turite galimybę patogiai valdyti savo failus, programas ir sistemos nu­sta­ty­mus per VNC serverį. Jei norite naudoti „Windows“, re­ko­men­duo­ja­me mūsų vadovą„VNC serverio įdiegimas „Windows“ sistemoje“.

Go to Main Menu