„Skim­min­gas“ – tai kredito kortelės duomenų nu­skai­ty­mas ir ko­pi­ja­vi­mas kortelės sa­vi­nin­kui to nežinant. Vėliau pavogti duomenys naudojami pinigams išimti arba ne­tei­sė­toms ope­ra­ci­joms atlikti.

Kaip veikia skim­min­gas?

„Skim­min­gas“ – tai „žmogus viduryje“ tipo ataka, kai į bankomatą įdedant kreditinę ar debetinę kortelę nu­skai­to­mi ir nu­ko­pi­juo­ja­mi duomenys iš jos mag­ne­ti­nės juostelės arba mik­ros­che­mos. Yra daugybė būdų, kaip ban­ko­ma­tus galima su­klas­to­ti siekiant įvykdyti „skimming“ suk­čia­vi­mą. Vienas iš būdų – įrengti papildomą skai­ty­tu­vą tiesiai ant kortelių skai­ty­tu­vo arba net ant banko skyrių durų atidarymo me­cha­niz­mų, nes norint patekti į bankomatų zoną dažnai reikia pateikti kortelę. Dažnai įren­gia­mos paslėptos kameros, paprastai plas­ti­ki­nė­se juos­te­lė­se virš bankomato kla­via­tū­ros, kad būtų galima matyti PIN kodą, kai sa­vi­nin­kas jį įveda. Šios kameros dažnai yra taip gerai paslėptos, kad jas sunku aptikti net ir tuo atveju, jei bankomato nau­do­to­jas yra ypač budrus. Taip pat dažnai nau­do­ja­mos su­klas­to­tos kla­via­tū­ros, kad būtų galima įrašyti įvedamą PIN kodą. Yra netgi metodų, kuriuose nau­do­ja­mos šiluminės vaizdo kameros, siekiant sužinoti PIN kodus.

Skim­min­gas taip pat gali įvykti keičiant valiutą, mokant de­ga­li­nė­se ar perkant par­duo­tu­vė­se. Tokiais atvejais kortelė nu­skai­to­ma naudojant antrąjį, suk­čia­vi­mo įrenginį, sa­vi­nin­kui to net ne­su­pran­tant. Pavogus kortelės duomenis, jie per­ke­lia­mi į tuščią kortelę, dar vadinamą „baltu plastiku“. Tada nu­si­kal­tė­liai gali išimti pinigus ir atlikti mokėjimus naudodami šią kopiją ir PIN kodą. Skim­min­gas įmanomas todėl, kad duomenys mag­ne­ti­nė­je juos­te­lė­je yra laisvai prieinami ir nėra apsaugoti pačia kortele, kaip yra šiuo­lai­ki­nių lustinių kortelių atveju.

Kaip ap­si­sau­go­ti nuo kortelių duomenų nu­skai­ty­mo?

Dauguma bankų tikrina savo ban­ko­ma­tus, siekdami įsi­ti­kin­ti, kad jie nebuvo sugadinti. Jie dažnai yra įrengti apsaugos nuo kortelių duomenų vagystės moduliais – tai spe­cia­lios tech­no­lo­gi­jos, in­te­gruo­tos į ban­ko­ma­tus, skirtos aptikti ir užkirsti kelią bandymams ne­tei­sė­tai nu­skai­ty­ti kortelių duomenis. Štai keletas būdų, kaip veikia šie moduliai:

  • Apsauga nuo duomenų nu­skai­ty­mo: kai kurie moduliai nuolat skleidžia trukdžių signalus, kurie neleidžia kortelių ko­pi­ja­vi­mo įren­gi­niui nu­skai­ty­ti duomenų iš kortelės mag­ne­ti­nės juostelės.
  • Fizinės kliūtys: kai kurie apsaugos nuo skimingo moduliai neleidžia skimingo įrenginių pri­tvir­tin­ti prie kortelių skai­ty­tu­vo.
  • Jutikliai ir ste­bė­ji­mas: pažangūs moduliai naudoja jutiklius ir kameras, kad aptiktų neįprastą veiklą ar ką nors įtartina, pri­tvir­tin­tą prie bankomato. Jei kas nors aptinkama, paveiktas aparatas gali netgi pats iš­si­jung­ti.
  • Mag­ne­ti­nio lauko analizė: kai kurios apsaugos nuo kortelių ko­pi­ja­vi­mo sistemos veikia su in­duk­ci­nė­mis ritėmis, kurios matuoja magnetinį lauką kortelių lizdo srityje, leidžiant joms aptikti kortelių ko­pi­ja­vi­mo įrenginių sukeltus pokyčius.

Svarbu visada būti budriems ir imtis įvairių atsargumo priemonių, kad būtų išvengta jūsų kortelės duomenų vagystės:

  • Pa­slėp­ki­te savo PIN kodą: įvedant PIN kodą uždenkite kla­via­tū­rą ranka.
  • Būkite budrūs: at­kreip­ki­te dėmesį į viską, kas atrodo įtartina bankomate ar mokėjimo terminale, pvz., laisvas ar ne­įp­ras­tai didelis kortelių lizdas ar kiti keisti priedai.
  • Re­gu­lia­riai tik­rin­ki­te savo sąskaitą: dažnai tik­rin­ki­te sąskaitos išrašus ir ne­dels­da­mi in­for­muo­ki­te banką, jei pastebite ne­pa­aiš­ki­na­mus pinigų nuėmimus ar ope­ra­ci­jas.
  • At­nau­jin­ki­te savo kortelę: jei įmanoma, naudokite EMV lustinę kortelę, nes ją sunkiau nu­ko­pi­juo­ti nei kortelę su magnetine juostele.
  • Mokėkite be­kon­tak­čiu būdu: naudokite be­kon­tak­čias korteles arba mo­bi­lią­sias mokėjimo programas, pvz., „Google Pay“, kad su­ma­žin­tu­mė­te riziką tapti skimming suk­čia­vi­mo auka.
  • Venkite viešojo Wi-Fi: būkite atsargūs nau­do­da­mie­si viešuoju Wi-Fi, nes nu­si­kal­tė­liai gali jį panaudoti norėdami gauti prieigą prie jūsų kortelės duomenų.

Kaip sužinoti, ar tapote kortelių duomenų vagystės auka?

Kartais gali būti sunku suprasti, ar tapote skimmingo auka, tačiau yra keletas požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį. Labai svarbu re­gu­lia­riai tikrinti savo banko sąskaitų išrašus. Nežinomi ir ne­pa­aiš­ki­na­mi pinigų nuėmimai yra aiškus skimmingo požymis arba rodo, kad kažkas be jūsų leidimo pri­si­jun­gė prie jūsų sąskaitos. Be to, jei buvo atlikti in­ter­ne­ti­niai pirkimai, apie kuriuos nieko nežinote, tai taip pat gali reikšti, kad tapote skimmingo auka.

Ką daryti, jei tapote kortelių duomenų vagystės auka?

Jei įtariate, kad tapote skimingo auka, tu­rė­tu­mė­te veikti ne­del­siant. Neįprastą veiklą dažnai au­to­ma­tiš­kai aptinka bankų saugumo sistemos, tačiau jei pastebite kokią nors įtartiną veiklą, kurios, jūsų manymu, sistema ne­už­fik­sa­vo, tu­rė­tu­mė­te ne­dels­da­mi apie tai pranešti savo bankui. Tai gali padėti sumažinti finansinę žalą ir padidinti tikimybę, kad problema bus išspręsta. Be to, tu­rė­tu­mė­te imtis šių veiksmų:

  • Už­blo­kuo­ki­te kortelę: tai pirmasis ir svar­biau­sias žingsnis. Ne­dels­da­mi su­si­sie­ki­te su savo banku arba kredito kortelės išdavėju, kad kortelė būtų už­blo­kuo­ta. Dauguma bankų šiam tikslui yra įrengę visą parą vei­kian­čią pagalbos liniją.
  • Pateikite skundą: pra­neš­ki­te apie kredito kortelės suk­čia­vi­mą policijai. Tai padės pro­ku­ra­tū­rai nustatyti nu­si­kal­tė­lius ir gali padėti jums gauti teisinę pagalbą.
  • Pa­kei­s­ki­te slap­ta­žo­džius: jei įtariate, kad buvo pavogti ir kiti asmens duomenys, ne­dels­da­mi pa­kei­s­ki­te svarbius slap­ta­žo­džius, ypač tuos, kuriuos naudojate in­ter­ne­ti­nė­je ban­ki­nin­kys­tė­je. Geresnei apsaugai re­ko­men­duo­ja­ma naudoti vien­kar­ti­nį slap­ta­žo­dį (OTP).
  • Taikykite pre­ven­ci­nes priemones: ap­svars­ty­ki­te, kaip galite užkirsti kelią būsimiems bandymams ne­tei­sė­tai nu­skai­ty­ti duomenis. Tai gali reikšti be­kon­tak­čių mokėjimo būdų naudojimą, reguliarų bankomatų tikrinimą prieš juos naudojant arba sandorių pranešimų nustatymą.

Net jei šis in­ci­den­tas jau iš­spręs­tas, tu­rė­tu­mė­te išlikti budrūs. Kortelių duomenų nu­skai­ty­mo suk­čia­vi­mas yra tik viena iš daugelio apgaulių, tarp kurių – ir suk­čia­vi­mas naudojant „phishingą“, ir kiti in­ter­ne­ti­nio suk­čia­vi­mo būdai. Būdami ypač budrūs, galite ap­si­sau­go­ti nuo pinigų praradimo ateityje.

Go to Main Menu