Objektų saugykla ir blokų saugykla
Objektų saugykla ir blokų saugykla yra dvi saugojimo architektūros, kurios labai skiriasi savo struktūra, prieiga ir paskirtimi. Pagrindinis skirtumas tarp objektų saugyklos ir blokų saugyklos yra tai, kad pirmoji saugo duomenis kaip objektus su metaduomenimis per API, o antroji skirsto duomenis į adresuojamus blokus, valdomus tiesiogiai per operacinę sistemą.
Kas yra objektų ir blokų saugykla?
Objektų saugykla – tai moderni saugojimo architektūra, kurioje duomenys saugomi kaip objektai. Kiekvieną objektą sudaro faktiniai duomenys, metaduomenys ir unikalus identifikatorius. Šie objektai saugomi plokščioje vardų erdvėje. Tai reiškia, kad visi saugomi objektai yra organizuoti tame pačiame lygyje. Čia nėra hierarchinės struktūros, pavyzdžiui, aplankų ar katalogų, kaip failų sistemose. Duomenų objektai objektų saugykloje paprastai yra prieinami per HTTP pagrįstą API.
Kita vertus,blokinis saugojimas, kaip rodo pavadinimas, padalina duomenis į vienodo dydžio fiksuotus blokus, kurių kiekvienas turi unikalų adresą. Kiekvienas blokas apima tik neapdorotus duomenis, be papildomų metaduomenų ar konteksto informacijos. Sistema, kuri prieina prie šių duomenų – paprastai operacinė sistema arba virtualizacijos platforma – yra atsakinga už saugomų duomenų struktūros ir reikšmės interpretavimą. Operacinės sistemos požiūriu blokinė saugykla veikia kaip fizinis kietasis diskas arba SSD: ją galima suskirstyti į skaidinius, formatuoti ir naudoti įvairioms reikmėms.
Objektų ir blokų saugojimo palyginimas
Toliau pateiktoje lentelėje rasite pagrindinių skirtumų tarp „objektų saugyklos ir blokų saugyklos“ apžvalgą, pateiktą tiesiogiai lyginant:
| Funkcija | Objektų saugykla | Blokų saugykla |
|---|---|---|
| Duomenų struktūra | Objektai su metaduomenimis | Duomenų blokai be konteksto |
| Prieiga | HTTP(S) (REST API) | Tiesiogiai per operacinę sistemą |
| Vėlavimas | Didelis | Mažas |
| Mastelio | Didelis (idealiai tinka debesijai) | Ribotas, daugiausia vietinis arba per SAN |
| Metaduomenys | Išsamūs, vartotojo apibrėžti | Beveik nėra arba nėra |
| Naudojimo atvejai | Atsarginės kopijos, žiniasklaida, didieji duomenys | Duomenų bazės, operacinės sistemos, VM diskai |
| Kaina | Pigesnis už TB dideliems duomenų kiekiams | Brangesnis, ypač aukštos našumo sistemoms |
| Lankstumas | Tinka nestruktūrizuotiems, retai naudojamiems duomenims | Tinka struktūrizuotiems, dažnai naudojamiems duomenims |
Kaip veikia objektų ir blokų saugykla
Objektų saugykla saugo duomenis kaip trijų dalių objektus:
- faktiniai naudotojo duomenys (pvz., vaizdas ar vaizdo įrašas)
- metaduomenys (papildoma informacija, pvz., sukūrimo data, failo tipas arba pasirinktiniai žymėjimai)
- unikalus raktas, kuris veikia kaip adresas
Šie objektai saugomi plokščioje vardų erdvėje. Techniniu požiūriu tai yra paprasčiau ir labiau pritaikoma, nes nereikia valdyti sudėtingos katalogų struktūros. Prieiga užtikrinama per HTTP protokolą, paprastai per REST API. Programos sąveikauja su saugykla kaip su žiniatinklio paslauga. Daugelis debesų paslaugų, pvz., „Amazon S3“ ar „Google Cloud Storage“, yra pagrįstos šia technologija. Objektų saugykla gali būti paskirstyta visame pasaulyje, todėl duomenys gali būti saugomi keliose vietose vienu metu. Tai padidina atsparumą gedimams ir visuotinį prieinamumą.
Blokų saugykla veikia panašiai kaip tradicinis diskas ar kietasis diskas. Čia duomenys yra suskirstyti į vienodo dydžio blokus, kuriam kiekvienam priskiriamas adresas. Šie blokai neapima metaduomenų. Tai reiškia, kad operacinė sistema arba viršutinė programa (pvz., failų sistema arba duomenų bazė) yra atsakinga už tai, kad žinotų, kurie blokai priklauso vienam rinkiniui. Blokų saugykla dažnai teikiama per saugojimo srities tinklą (SAN) arba per iSCSI tinklo protokolą. Tada saugykla operacinei sistemai atrodo kaip vietinis diskas ir ją galima skaidyti, formatuoti ir į ją įrašyti įprastu būdu.
Objektų saugojimo ir blokų saugojimo skirtumai ir panašumai
Nors objektų saugykla ir blokų saugykla abi skirtos duomenų saugojimui, jos iš esmės skiriasi savo struktūra, prieiga ir naudojimu. Didžiausias skirtumas yra duomenų organizavimo būdas. Kalbant apie vėlavimą ir našumą, blokų saugykla turi keletą privalumų, nes ji leidžia greitai prieiti prie blokų lygio. Kita vertus, objektų saugykla pasižymi geresniu mastelio keitimu ir ilgalaikiu duomenų saugojimu.
Abu saugojimo tipai yra dažnai naudojami debesų aplinkose ir, atsižvelgiant į jų specializaciją, gali efektyviai palaikyti skirtingus darbo krūvius. Abu gali būti naudojami mišriojo saugojimo metode. Be to, patikimumo ir atsparumo gedimams požiūriu, šiuolaikinės abiejų technologijų implementacijos siūlo svarbius mechanizmus, pvz., replikaciją ir redundanciją. Blokiniai saugojimo įrenginiai yra labiau orientuoti į našumą ir tiesioginį valdymą, o objektiniai saugojimo įrenginiai siūlo lanksčią ir ekonomišką sprendimą dideliems duomenų kiekiams. Šiuolaikinėse IT aplinkose abu saugojimo tipai dažnai derinami, kad būtų maksimaliai išnaudotos jų atitinkamos pranašumai.
Tipiniai naudojimo atvejai
Objektų saugojimo naudojimo atvejai
Objektų saugykla dažnai naudojama atsarginių kopijų kūrimui ir archyvavimui. Dėl didelio mastelio ir ekonomiškumo ši saugykla idealiai tinka ilgalaikiam duomenų saugojimui. Ji taip pat populiari turinio pristatymo tinkluose (CDN), nes didelius medijos failus galima lengvai ir efektyviai platinti.
Kitas svarbus naudojimo atvejis yra didelių duomenų, pvz., žurnalo failų, jutiklių duomenų ar vaizdo įrašų, saugojimas, nes objektai gali būti saugomi ir apdorojami nepriklausomai. Šiuolaikinės žiniatinklio ir mobiliosios programos taip pat naudoja objektų saugyklą naudotojų failams, vaizdams ir dokumentams saugoti.
Blokų saugyklos naudojimo atvejai
Blokų saugykla yra pageidaujamas sprendimas duomenų bazėms ir transakcinių sistemų. Galimybė tiesiogiai pasiekti blokus užtikrina aukštą našumą ir mažą vėlavimą. Šios savybės yra ypač svarbios programoms, kurioms reikia dažnai skaityti ir rašyti duomenis tuo pačiu metu.
Virtualios mašinos ir operacinės sistemos taip pat gauna naudos iš blokinės saugyklos naudojimo, nes joms reikalinga greita ir patikima saugykla. Net tradiciniuose duomenų centruose, kur lemiamą vaidmenį vaidina deterministinis našumas, blokinė saugykla vis dar plačiai naudojama.
Privalumai ir trūkumai
Tiesiogiai lyginant objektų saugojimą ir blokų saugojimą, privalumai ir trūkumai vaidina svarbų vaidmenį.
Objektų saugykla užtikrina didelį mastelį, lengvą integraciją per žiniatinklio API ir galimybę saugoti išsamius metaduomenis apie kiekvieną objektą. Dėl to ji ypač tinka nestruktūrizuotiems duomenims ir debesų technologijomis pagrįstoms programoms. Tačiau prieiga yra palyginti lėta, todėl objektų saugykla nėra tokia tinkama programoms, kurioms svarbus mažas vėlavimas.
Kita vertus, blokinis saugojimas užtikrina žymiai mažesnį vėlavimą ir ypač įspūdingą našumą. Dėl tiesioginės integracijos su virtualiosiomis mašinomis ar konteinerių blokinis saugojimas yra pirmasis pasirinkimas tradicinėms IT infrastruktūroms. Tačiau tai susiję su didesnėmis išlaidomis ir mažesniu lankstumu tvarkant didelius, paskirstytus duomenų rinkinius.