Kas yra domenų už­gro­bi­mas?

Domenų rinkoje gausu vartotojų, už­si­iman­čių per­spek­ty­vius adresus. Jei šie domenų vardai yra prekių ženklais saugomi terminai, jie gali pažeisti įstatymus. Ši praktika, dažnai laikoma neteisėta, internete paprastai vadinama „kiber-skvotingu“.

Ki­ber­sk­vo­ta­vi­mo sąvoka ir rūšys

Nors domenų grobikai taiko į ne­ap­sau­go­tus terminus, ki­ber­va­gys dau­giau­sia dėmesio skiria prekių ženklams ir vardams. Teisiškai saugomų terminų re­gist­ra­vi­mo domeno vardu tikslas – juos parduoti tikrajam teisių sa­vi­nin­kui už didesnį per­lei­di­mo mokestį.

Ki­ber­ne­ti­nis domenų už­gro­bi­mas taip pat vadinamas prekės ženklo ar pa­va­di­ni­mo pa­si­sa­vi­ni­mu, pri­klau­so­mai nuo prekės ženklo apsaugos pobūdžio. Jei gin­čy­ti­nas domenas yra susijęs su muzikantų, spor­ti­nin­kų, te­le­vi­zi­jos žvaigž­džių ar kitų įžymybių vardu ar jo dalimi, šios dvi praktikos sutampa.

Siekiant daryti spaudimą teisių tu­rė­to­jams, daugelis šių domenų naudojami pik­ta­va­liš­kais tikslais. Pa­vyz­džiui, juose tal­pi­na­mas turinys, kuris ati­tin­ka­mą įmonę ar asmenį pateikia ne­pa­lan­kio­je šviesoje.

Ypatinga ki­ber­ne­ti­nio domenų užgrobimo rūšis yra „ty­po­squ­at­ting“ – tai kai prekės ženklo pa­va­di­ni­mo domenuose tyčia daromos rašybos klaidos, siekiant pri­trauk­ti lan­ky­to­jus.

Domenų vardų teisė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je nėra aiškiai apibrėžto interneto domenų vardų įstatymo, nes didžioji dalis teisinio re­gu­lia­vi­mo grin­džia­ma sutarčių teise. Įsigydami domeną ir sutikdami su tei­si­nė­mis sąlygomis, paprastai įsi­pa­rei­go­ja­te laikytis ginčų sprendimo tvarkos, pvz., ICANN vienodos ginčų sprendimo tvarkos (UDRP). Jei kas nors pareiškia, kad domeną naudojate žalingais tikslais, ir laimi bylą, domeno vardas gali būti perduotas tam asmeniui.

Jei už­re­gist­ruo­si­te domeno vardą, kuris yra panašus į kito asmens domeno vardą, tai gali būti vertinama kaip „suk­čia­vi­mo priemonė“. Jei Jungtinės Ka­ra­lys­tės teismas nuspręs, kad domeno vardas pažeidžia in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės teises, domeno sa­vi­nin­kas gali būti įpa­rei­go­tas perduoti domeno vardą bei atlyginti bet kokią žalą ir išlaidas.

Kai kurios šalys, pa­vyz­džiui, JAV, kuriose galioja Vartotojų apsaugos nuo domenų užgrobimo įstatymas (ACPA), turi konk­re­tes­nius domenų vardų įstatymus, su­tei­kian­čius prekių ženklų sa­vi­nin­kams konk­re­čias teises.

So­cia­li­niai tinklai ir domenų už­gro­bi­mas

So­cia­li­nių tinklų svetainės, tokios kaip „Facebook“ ir „Twitter“, vis labiau po­pu­lia­rė­ja, o tai paskatino naują ki­ber­ne­ti­nio domenų užgrobimo formą, kai prekių ženklais apsaugoti prekių ženklai ar pa­va­di­ni­mai re­gist­ruo­ja­mi kitų asmenų vardu. Dabar šios svetainės tokią veiklą laiko savo paslaugų sąlygų pažeidimu. Sent Luiso „Cardinals“ komandos va­dy­bi­nin­kas Tonis La Russa savo kailiu patyrė, kokią žalą gali padaryti ki­ber­ne­ti­nis domenų už­gro­bi­mas. Kažkas už­re­gist­ra­vo „Twitter“ paskyrą jo vardu ir paskelbė daug įžei­džian­čių statuso at­nau­ji­ni­mų, siekdamas pakenkti jo rep­u­ta­ci­jai. Jis buvo pirmoji įžymybė, kuri pareiškė ieškinį prieš šią svetainę, tačiau vėliau jį atsiėmė.

„Facebook“ taip pat griežtai reaguoja į prekių ženklų pa­žei­di­mus. Prekių ženklų sa­vi­nin­kai privalo pranešti apie bet kokius ne­tei­sė­tus profilius, vos tik juos pastebėję. Dar viena priemonė, skirta užkirsti kelią domenų už­gro­bi­mui, yra au­ten­ti­fi­ka­vi­mas naudojant mobilųjį telefoną, kai var­to­to­jas, norėdamas gauti vartotojo vardą, turi pa­tvir­tin­ti savo paskyrą telefonu.

At­kreip­ki­te dėmesį į tei­si­nį­at­si­sa­ky­mą dėl šio straips­nio.