Kokie yra naujų bendrųjų aukš­čiau­sio lygio domenų (gTLD) keliamų rizikų ir teikiamų galimybių?

Laips­niš­kas naujų bendrųjų TLD įvedimas buvo skirtas šiek tiek pa­leng­vin­ti domenų rinkos naštą. Iš esmės buvo leidžiama bet kokia frazė, jeigu tik ji atitiko ICANNgaires. Ši laisvė paskatino tokius prieš­ta­rin­gus pa­siū­ly­mus kaip .guru, .sucks ir .wtf, taip pat daugybę kitų ilgų pa­va­di­ni­mų.

Naujo gTLD re­gist­ra­ci­jos rizika ir galimybės

ICANN spren­di­mas su­švel­nin­ti adresų skyrimo taisykles ir sukurti naujus aukš­čiau­sio lygio domenus nuo pat pradžių sulaukė didelio su­si­do­mė­ji­mo. Vos praėjus keliems mėnesiams po to, kai apie šį sprendimą pasklido gandai, įmonės, miestai, bend­ruo­me­nės ir pelno ne­sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos skubėjo už­re­gist­ruo­ti norimus domenus. Tarp pasiūlymų buvo prekių ženklų domenai, tokie kaip .apple ar .bmw, re­gio­ni­niai domenai, tokie kaip .nyc ir .boston, taip pat bend­ri­niai terminai, tokie kaip .love, .blog ir .shop.

Tačiau džiau­gian­tis šia naujai įgyta laisve, kilo nerimas, ar kon­ku­ruo­jan­čios įmonės ar kritikai jau nebus užsiėmę jūsų prekės ženklo, produktų linijos ar verslo segmento pa­va­di­ni­mo galūnės. Or­ga­ni­za­ci­ja, kurią ICANN re­kla­muo­ja kaip domenų vardų registrą, ga­liau­siai yra atsakinga už sprendimą dėl domeno galūnės pri­ei­na­mu­mo ir naudojimo gairių. Re­zul­ta­tas buvo ilgos dis­ku­si­jos, kurių metu įvairūs su­in­te­re­suo­ti subjektai pa­rei­ka­la­vo tam tikrų aukš­čiau­sio lygio domenų sau ir dėl to bandė užkirsti kelią kitiems juos naudoti. Dėl šios prie­žas­ties naujos galūnės apima daugybę iš­skir­ti­nių aukš­čiau­sio lygio domenų, kurie pri­va­tiems var­to­to­jams yra visiškai ne­pri­ei­na­mi arba prieinami tik ribotai.

Prekės ženklo nTLD

Tai apima nTLD, kurie skirti naudoti išimtinai prekės ženklų sa­vi­nin­kams. Apie trečdalį ICANN apdorotų paraiškų sudaro įmonės ir or­ga­ni­za­ci­jos, norinčios už­re­gist­ruo­ti savo vardinį domeną kaip ad­mi­nist­ra­to­riai. Tai apima tokias bendroves kaip „Apple“, „Google“ ir „BMW“. Jos nebūtinai re­gist­ruo­ja domeną dėl jo privalumų – kartais jas neramina ki­ber­ne­ti­nis domenų už­gro­bi­mas, t. y. praktika, kai kitas asmuo užima domeno galūnę.

Privačių asmenų atveju prak­tiš­kai nėra jokios rizikos netyčia už­re­gist­ruo­ti naują TLD, kuris yra prekės ženklas, nes tra­di­ci­niai paslaugų teikėjai tokių nTLD nesiūlo.

Domenų galūnės su CPE statusu

„Bend­ruo­me­nės pri­o­ri­te­ti­nis ver­ti­ni­mas“ (CPE) buvo įvestas ICANN, siekiant suteikti su­in­te­re­suo­to­sioms šalims galimybę apsaugoti po­pu­lia­rias domenų galūnes nuo didelių kor­po­ra­ci­jų. Jei ICANN pa­tei­kia­ma bend­ruo­me­nės paraiška, jai su­tei­kia­mas pri­o­ri­te­tas prieš įprastas paraiškas. Tai įmanoma tik tuomet, kai pa­reiš­kė­jas gali įrodyti, kad didžioji dalis su­si­ju­sios bend­ruo­me­nės pritaria paraiškai dėl domeno. Svetainių sa­vi­nin­kai paprastai suteikia galimybę naudotis domenais su CPE statusu, kai jie priklauso bend­ruo­me­nei arba konk­re­čiai pramonės šakai. Taip .hotel galūnės yra skirtos tik vieš­bu­čiams, viešbučių tinklams, viešbučių aso­cia­ci­joms ir viešbučių rin­ko­da­ros or­ga­ni­za­ci­joms. Siekdami išvengti savo domeno blokavimo arba teisinių ginčų, var­to­to­jai turėtų iš anksto pa­tik­rin­ti ati­tin­ka­mus bend­ruo­me­nės domenus, kad įsi­ti­kin­tų, ar jie atitinka būtinus rei­ka­la­vi­mus.

Re­gio­ni­niai nTLD

Per pa­sta­ruo­sius kelerius metus domenai, kuriuose yra re­gio­ni­nių nuorodų, tapo labai po­pu­lia­rūs. Naujos domenų galūnės, pa­vyz­džiui, .london ir .wales, suteikia galimybę pri­sta­ty­ti pasiūlymą re­gio­ni­nia­me kontekste, leidžiant svetainių sa­vi­nin­kams tie­sio­giai kreiptis į norimą au­di­to­ri­ją. Norėdami už­re­gist­ruo­ti naują aukš­čiau­sio lygio domeną (nTLD), svetainių sa­vi­nin­kai paprastai turi įrodyti, kad ati­tin­ka­ma­me regione turi gy­ve­na­mą­ją vietą arba re­gist­ruo­tą įmonę. Tai padeda užkirsti kelią ne­tei­sė­tam nTLD nau­do­ji­mui. Populiari patarimas, kaip vis tiek galėti naudoti šiuos naujus TLD, yra už­re­gist­ruo­ti domeną per vietinį pa­ti­kė­ti­nį, kuris veikia kaip tikrojo savininko re­gist­ruo­to­jas.

Ginčai dėl naujų aukš­čiau­sio lygio domenų pa­skirs­ty­mo

Klientai moka mėnesinį mokestį už domeno re­gist­ra­ci­ją. Adresų galūnių teikimas yra pelningas verslas po­pu­lia­rių nTLD ad­mi­nist­ra­to­riams. Pag­rin­di­nė problema, susijusi su naujais TLD, kurių re­gist­ra­ci­jų skaičius yra didelis, yra ta, kad jie suteikia pranašumą ypač tur­tin­goms įmonėms, nes jos gali sau leisti sumokėti milijonus licencijų mokesčių. Yra daug ne pelno sie­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų, kurios norėtų sau re­zer­vuo­ti kai kuriuos iš šių naujų domenų. Pastangos, kurių imasi atskiri verslai, siekdami užimti bend­ruo­sius nTLD kaip prekės ženklų domenus, yra pa­pil­do­mas veiksnys, kuris gali sukelti konf­lik­tus.

ICANN gairėse paprastai drau­džia­ma naudoti tik bend­ri­nius terminus. Tačiau šios ad­mi­nist­ra­ci­nės ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mai praeityje ne kartą kėlė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą.

„Amazon“ ne­pa­si­se­kė su savo prekės ženklo nTLD

In­ter­ne­ti­nei prekybos bendrovei „Amazon“ 2012 m. nesisekė re­gist­ruo­jant savo domeną. 2012 m. teikdama paraišką dėl domeno plėtinio .amazon, bendrovė turėjo apskųsti Amazonės bend­ra­dar­bia­vi­mo sutarties or­ga­ni­za­ci­jos (ACTO) – grupės, ska­ti­nan­čios Amazonės baseino plėtrą – pareikštą prieš­ta­ra­vi­mą. Bra­zi­li­jos ir Peru va­do­vau­ja­ma grupė norėjo šį domeną naudoti interneto sve­tai­nėms, skirtoms aplinkos apsaugos prie­mo­nėms ir vietinių gyventojų teisėms. Aljansas taip pat reikalavo, kad ICANN priimtų naują taisyklę, pagal kurią geo­gra­fi­nėms ka­te­go­ri­joms būtų suteikta speciali apsauga.

2019 m., praėjus net sep­ty­ne­riems metams, ICANN priėmė kong­lo­me­ra­to pusę ir suteikė „Amazon“ teisę naudoti „.amazon“ kaip prekės ženklo TLD – di­džiu­liam ACTO narių nu­si­vy­li­mui, kuriems, beje, ginčo metu „Amazon“ buvo pasiūlusi „Kindle“ skai­tyk­lių ir kitų produktų už penkis milijonus dolerių.

Iš anksto numatytos problemos, su­si­ju­sios su nau­jai­siais aukš­čiau­sio lygio domenais (nTLD)

Tarp laisvai prieinamų naujų aukš­čiau­sio lygio domenų (nTLD) yra keletas variantų, kurie gali tapti palankia dirva tei­si­niams ginčams. Tai domenų galūnės, kurios gali pakenkti įmonių, prekių ženklų ar asmenų rep­u­ta­ci­jai. Ži­nias­klai­dos pra­ne­ši­muo­se daž­niau­siai minimos tokios galūnės kaip .sucks, .porn ir .wtf. Siekdami išvengti teismo draudimų, svetainių sa­vi­nin­kai turėtų elgtis atsargiai naudodami tokias domenų galūnes.

.sucks – er­zi­nan­tis domenas

Frazė „This sucks“ paprastai vartojama norint išreikšti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą žmogumi ar situacija. Daugelis prekių ženklų savininkų mano, kad šis naujas TLD bus nau­do­ja­mas dau­giau­sia šmeižimui, todėl jie stengėsi aplenkti kitus, už­re­gist­ruo­da­mi domenus pre­ven­ci­niais tikslais. Panašus elgesys pa­ste­bi­mas ir tarp įžymybių. Pa­vyz­džiui, 2015 m. dai­ni­nin­kė Taylor Swift ėmėsi atsargumo priemonių ir užsisakė tiek savo vardu pavadintą .sucks domeną, tiek ati­tin­ka­mą .porn domeną.

„Vox Populi“, domenų registras, at­sa­kin­gas už .sucks domenus, nemato jokių problemų, susijusių su naujuoju TLD. Registras šią domeno galūnę vertina labiau kaip galimybę įmonėms užmegzti dialogą su klientais.

Kodėl nereikia re­gist­ruo­tis apsaugos tikslais

Domenų galūnės, pa­vyz­džiui, .sucks, .wtf ir .porn, kelia problemų tik tada, kai nau­do­ja­mos kartu su prekių ženklais ar vardais. Nors toks tink­la­la­pis kaip www.monday.sucks yra visiškai ne­kenks­min­gas, toks tink­la­la­pis kaip www.brand-name.sucks gali pažeisti prekių ženklo savininko teises, jei jį ad­mi­nist­ruo­ja ne pats prekių ženklo sa­vi­nin­kas.

Įmonei nebūtina pačiai re­gist­ruo­ti adresą, kad apsaugotų prekės ženklo teises. ICANN siūlo du veiks­min­gus būdus – „Trademark Cle­aring­hou­se“ (TMCH) ir „Uniform Rapid Su­s­pen­sion“ (URS) – kurie apsaugo nuo ne­tei­sė­tos domenų re­gist­ra­ci­jos. Prekių ženklų in­for­ma­ci­jos centras veikia kaip centrinis registras, kuriame galima įre­gist­ruo­ti prekių ženklus. Jei siūlomas naujas aukš­čiau­sio­jo arba antrojo lygio domenas, kuris atitinka registre esamus duomenis, apie tai bus pranešta ati­tin­ka­mam prekių ženklo sa­vi­nin­kui. Prekių ženklų sa­vi­nin­kai gali su­stab­dy­ti interneto adresų galiojimą nau­do­da­mie­si vienodąja greitojo su­stab­dy­mo procedūra, jei kas nors bando už­re­gist­ruo­ti panašų domeną arba pikt­nau­džiau­ja re­gist­ra­ci­jos procesu.