Viešasis debesis ir privatusis debesis – kokie yra pagrindiniai skirtumai?
Viešieji ir privatūs debesys skiriasi prieigos požiūriu: viešąjį debesį naudoja kelios įmonės ar privatūs vartotojai, o privatusis debesis skirtas tik vienam subjektui. Kadangi skirtingų debesų paslaugų spektras gali labai skirtis, svarbu suprasti šių variantų skirtumus, taip pat kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus.
Viešojo debesies ir privačiojo debesies skirtumai
Renkantis iš įvairių debesų modelių, nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Kiekvienas debesų modelis turi savitų privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo konkrečių poreikių. Viešoji debesija yra viena iš populiariausių paslaugų, kuriai naudoti vartotojams reikia tik naršyklės. Kita vertus, privati debesija idealiai tinka įmonėms, kurios teikia pirmenybę nepriklausomai IT infrastruktūrai ir savo duomenų centrams. Daugelis privačių vartotojų taip pat renkasi ją nuotraukoms ir kitiems svarbiems duomenims saugoti.
Norėdami priimti teisingą sprendimą, turėtumėte žinoti, kuo skiriasi viešasis ir privatusis debesys. Kadangi šių dviejų tipų paslaugos dabar vis labiau susilieja, skirtumai ir panašumai kartais gali netgi sutapti.
Daugiabutis naudojimas
Viešajame debesyje IT infrastruktūrą dalijasi keli naudotojai, o tai reiškia, kad privatūs vartotojai ar įmonės išteklius naudoja kartu. Tai užtikrina didelį ekonomiškumą, nes infrastruktūra naudojama kelių šalių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis toks modelis gali kelti saugumo riziką, ypač esant griežtiems reguliavimo reikalavimams, nes konfidencialūs duomenys gali būti ne visiškai izoliuoti.
Priešingai, privatusis debesis siūlo skirtą infrastruktūrą, kuria naudojasi tik viena įmonė ar nuomininkas, todėl sumažėja duomenų susimaišymo ar neteisėtos prieigos rizika. Taigi privatusis debesis labiau tinka įmonėms, kurioms taikomi griežti duomenų apsaugos reikalavimai.
Infrastruktūros vieta
Viešasis debesis paprastai yra talpinamas už įmonės ribų , debesų paslaugų teikėjų valdomuose duomenų centruose, kurie dažniausiai yra už įmonės fizinės infrastruktūros ribų. Tai užtikrina didelį mastelio keitimą, o priežiūra ir valdymas perduodami debesų paslaugų teikėjui.
Kitaip yra su privačiais debesimis, kurie gali veikti tiek pačios įmonės duomenų centruose, tiek išskirtinai išorės teikėjo valdomose debesų aplinkose. Šis lankstumas leidžia įmonėms arba visiškai pačioms valdyti infrastruktūrą, arba naudotis debesų paslaugų teikėjo skirtais ištekliais, tuo pačiu išlaikant kontrolę aplinkai įmonės viduje.
Paslaugų ir programų teikimas
Viešajame debesyje paslaugos ir programos yra talpinamos debesų paslaugų teikėjo IT infrastruktūroje. Tokia konfigūracija leidžia tiek programas, tiek duomenis valdyti naudojant teikėjo išteklius, o tai supaprastina diegimą, tačiau kartu sukuria tam tikrą priklausomybę nuo teikėjo infrastruktūros.
Priešingai, naudojant privačią debesiją, paslaugos ir programos laikomos pačios įmonės tinkle. Toks sprendimas suteikia daugiau kontrolės ir saugumo, nes ištekliai nėra bendrai naudojami su kitomis įmonėmis ar privačiais vartotojais, o tai užtikrina geresnę izoliaciją ir didesnį saugumą.
Siūlomi modeliai
Nors viešosios debesies paslaugos paprastai siūlomos kaip įvairūs iš anksto nustatyti abonementai, planai ar išsamūs paketai, privati debesija gali būti tiksliai pritaikyta prie konkrečių įmonės poreikių. Tai reiškia, kad įmonės gali kurti individualius sprendimus, pritaikytus prie savo poreikių, o tai reikalauja daugiau pastangų diegiant, tačiau taip pat suteikia didesnį lankstumą ir kontrolę naudojantis debesies paslaugomis.
Saugumas
Nepaisant moderniausių saugumo priemonių ir itin saugių duomenų centrų, viešojo debesies daugiafunkcinis modelis kai kuriais atvejais gali kelti saugumo riziką, ypač kai taikomi labai griežti reguliavimo reikalavimai. Kadangi tą pačią infrastruktūrą naudoja kelios įmonės, saugumo spragos gali turėti įtakos ir kitiems naudotojams.
Priešingai, privatusis debesis užtikrina aukštesnio lygio saugumo priemones, nes IT infrastruktūra skirta išimtinai vienai įmonei, o tai leidžia užtikrinti didesnį kontrolės ir izoliacijos lygį. Dėl to privatusis debesis ypač tinka įmonėms, kurioms keliami aukšti duomenų apsaugos ir saugumo standartų reikalavimai, pavyzdžiui, reguliuojamose arba verslui kritiškai svarbiose srityse.
Investicijos į infrastruktūrą
Viešosios debesies paslaugos nereikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą, nes IT aplinką valdo ir teikia debesų paslaugų teikėjas. Įmonės paprastai moka pagal faktinį išteklių naudojimą.
Privačiam debesies sprendimui, priešingai, – ypač kai jis diegiamas vietoje arba išskirtinėse debesų aplinkose –dažnai reikia didelių investicijų į techninę ir programinę įrangą.
Privačiojo ir viešojo debesies skirtumų apžvalga
| Viešasis debesis | Privatus debesis | |
|---|---|---|
| Daugiafunkcinis | Su kitais bendrai naudojama infrastruktūra | Skirta, organizacijai priklausanti IT infrastruktūra |
| Infrastruktūros vieta | Už įmonės ribų, duomenų centruose | Vietiniai arba išoriniai duomenų centrai |
| Programos | Dalis hostingo aplinkos | Privačiame tinkle |
| Pasiūlymų modeliai | Prenumeratos, planai arba išsamūs paketai | Pritaikymas pagal individualius reikalavimus |
| Saugumas | Mažas, bet pernelyg didelis saugumo pavojus jautriems įmonės duomenims | Aukštesnio lygio saugumo priemonės verslui svarbiems procesams |
| Investicijų poreikis | Investicijų nereikia | Gali prireikti investicijų į techninę ir programinę įrangą |
Abiejų debesų modelių privalumai ir trūkumai
Viešojo ar privataus debesies modelio privalumus ir trūkumus lemia ne tiek jo silpnosios pusės, kiek individualūs naudotojų poreikiai. Pavyzdžiui, viešieji debesys siūlo labai lanksčiai pritaikomus IT išteklius, kurių infrastruktūra yra bendrai naudojama su kitais vartotojais. Vartotojams, pavyzdžiui, vyriausybinėms agentūroms, saugumo tarnyboms ar finansų įstaigoms, daugiavartotojiška aplinka ir išorinis debesų IT gali būti laikomi nedidele, tačiau nepriimtina saugumo rizika. Kita vertus, privatūs debesys siūlo aukštus saugumo standartus, tačiau reikalauja investicijų į vietinės debesų aplinkos kūrimą.
Viešojo debesies privalumai ir trūkumai
Viešųjų debesų paslaugų naudojimas įmonėms suteikia daug privalumų, ypač perkeliant IT eksploatacijos išlaidas debesų paslaugų teikėjams. Tai leidžia sutaupyti išlaidų, nes įmonės moka tik už faktiškai naudojamus išteklius, tuo pačiu turėdamos lengvą prieigą prie ekonomiškos ir nuolat atnaujinamos debesų aplinkos. Valdomos viešosios debesų paslaugos taip pat palengvina serverių valdymą ir atitiktį saugumo bei atitikties standartams, o tai ypač naudinga mažesnėms įmonėms, turinčioms ribotus IT išteklius. Be to, šias debesų paslaugas galima pritaikyti ir atnaujinti pagal poreikį, suteikiant įmonėms lankstumą ir greitumą.
Tačiau viešojo debesies naudojimas taip pat kelia tam tikrą riziką. Viešojo debesies daugiafunkciškumas gali kelti nepriimtiną saugumo riziką įmonėms, kurioms taikomi griežti reguliavimo ir saugumo reikalavimai. Be to, naudojantis išorinėmis debesų paslaugomis gali susidaryti priklausomybė nuo paslaugų teikėjo IT aplinkos, o tai riboja infrastruktūros kontrolę.
Kita problema yra ta, kad debesų infrastruktūra ne visada yra įsikūrusi kliento šalyje, o tai dėl skirtingų teisės aktų, pavyzdžiui, JAV „Cloud Act“, gali sukelti saugumo spragas ir kelti susirūpinimą dėl duomenų suverenumo. Galiausiai, daugelis viešųjų debesų paslaugų teikėjų dažnai nesiūlo verslui pritaikytų sprendimų, o vietoj to teikia iš anksto sukonfigūruotus abonementus ar paketus, kurie ne visada atitinka konkrečios įmonės poreikius.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| ✓ Sąnaudų taupymas | ✗ Saugumo rizika esant griežtiems saugumo standartams |
| ✓ Mažiau pastangų | ✗ Priklausomybė nuo paslaugų teikėjo |
| ✓ Palengvėjimas mažoms įmonėms | ✗ Problemos dėl duomenų suverenumo trečiosiose šalyse |
| ✓ Mastelio keitimas ir lankstumas | ✗ Nėra pritaikytų sprendimų |
Privačiojo debesies privalumai ir trūkumai
Privatusis debesis taip pat siūlo daug konkrečių privalumų. Jis pasižymi aukščiausiais saugumo standartais, nes infrastruktūra yra išskirtinė ir priklauso įmonei. Tai užtikrina didelę duomenų ir IT aplinkos kontrolę. Įmonės gali valdyti privatųjį debesį tiek savo patalpose, naudodamosi savo IT ištekliais, tiek nuotoliniu būdu, naudodamosi virtualizuotais ištekliais, kuriuos prižiūri „Managed Cloud Hosting“. Kitas privalumas – lankstus ir greitas pasirinktų vartotojų grupių prieiga prie vidinės IT aplinkos. Be to, privačiojo debesies paslaugas galima pritaikyti prie konkrečių įmonės poreikių ir jas plėsti.
Tačiau yra ir tam tikrų trūkumų. Privačiam debesies sprendimui reikalingos didesnės (pradinės) investicijos į išskirtines debesies paslaugas, taip pat į IT išteklius, techninę įrangą ir programinės įrangos licencijas. Be to, lankstumas yra šiek tiek ribotesnis, palyginti su viešuoju debesies sprendimu. Naudojant vietinį privatųjį debesį be virtualizacijos, IT pajėgumų kūrimas ir priežiūra gali pareikalauti papildomų pastangų. Taip pat kyla rizika, kad vietiniai debesų serveriai, kurių IT saugumas yra nepakankamas, yra labiau pažeidžiami nei itin saugūs debesų paslaugų teikėjų serveriai.
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| ✓ Aukščiausi saugumo standartai | ✗ Didesnės investicijos |
| ✓ Tiek vietoje, tiek už jos ribų | ✗ Mažesnis lankstumas |
| ✓ Greita prieiga tam tikroms vartotojų grupėms | ✗ Didesnės priežiūros sąnaudos |
| ✓ Individualiai pritaikyti sprendimai | ✗ Savos serveriai gali būti labiau pažeidžiami saugumo rizikoms |
Viešųjų ir privačių debesų naudojimo atvejai
Viešasis debesis
Tai, kur naudojamas viešasis debesis, priklauso ne tiek nuo pramonės šakos ar įmonės, kiek nuo pačios įmonės išteklių ir IT poreikių. Viešasis debesis ypač tinka dideliam mastelio keitimui ir didelių darbo krūvių apdorojimui. Įmonės, kurios tiek siūlo, tiek naudoja viešojo debesies technologijas, yra:
- AWS (Amazon Web Services)
- „Microsoft Azure ExpressRoute“
- „IBM Blue Cloud“
- „Google Cloud Platform“
- „Alibaba Cloud“
- „Oracle Cloud FastConnect“
Ypač įmonėms, turinčioms ribotus IT išteklius ir norinčioms sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą, tuo pačiu tvarkydamos milžiniškus duomenų kiekius, tinka itin lanksčiai pritaikomos viešojo debesies galimybės. Tarp žinomų įmonių, naudojančių viešuosius arba hibridinius debesis, yra:
- „Netflix“: Ši transliacijų paslauga nuo 2016 m. naudoja „AWS“ debesų platformą, todėl nebeturi savo duomenų centrų. Šis žingsnis leido žymiai sumažinti išlaidas ir padidinti transliacijų naudotojų skaičių.
- X (buvęs „Twitter“): Ši socialinių tinklų platforma bendradarbiauja su „Google“ ir perduoda didelius duomenų kiekius į „Google Cloud“. Be pasiekto mastelio, būtent įvairios patrauklios debesų funkcijos paskatino „X“ priimti šį sprendimą.
- „Lufthansa“: 2020 m. aviakompanija nusprendė pasinaudoti „Google Cloud“, kad patobulintų savo darbo procesus. Pavyzdžiui, orlaivių dislokavimo ir techninės priežiūros planavimas vykdomas per debesiją.
Privatus debesis
Įmonės ir privatūs vartotojai, kuriems svarbi maksimali autonomija ir nepriklausomybė, renkasi privačią debesų aplinką, kurią galima įdiegti tiek vietinėje IT aplinkoje, tiek naudojant virtualizaciją už įmonės ribų. Įmonės, teikiančios privačių ir hibridinių debesų paslaugas, yra:
- „Oracle“
- IBM
- VMware
- „Hewlett Packard Enterprise“
- „Amazon“ virtualus privatus debesis
- „Google“ virtualus privatus debesis
- Ubuntu OpenStack (atvirojo kodo)
- „Apache CloudStack“ (atvirojo kodo)
Tarp žinomų įmonių ar organizacijų, kurios naudoja savo privačius arba hibridinius debesis, yra:
- „Walmart“: Šis mažmeninės prekybos milžinas į savo debesų sistemą investavo kelis milijonus dolerių. Geresnis duomenų tvarkymas turėtų padidinti pardavimus ir sustiprinti konkurencingumą nuolatinėje elektroninės prekybos konkurencijoje.
- NASA: Amerikos aeronautikos ir kosmoso agentūra turi debesų duomenų centrą „Nebula“, kuriame derinamas privatusis debesis ir atvirojo kodo technologijos. NASA darbuotojai, pavyzdžiui, gali daug lengviau dalytis savo tyrimų duomenimis su verslo partneriais ir kitais asmenimis.
- Jungtinės Karalystės gynybos ministerija: Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naudoja hibridinę debesų sistemą, kad valdytų jautrius duomenis ir užtikrintų saugų ryšį visose savo operacijose, taip gerindama koordinavimą ir saugumą kariniame bei gynybos sektoriuose.
Kokie dar yra debesų kompiuterijos modeliai?
Be privačiojo ir viešojo debesies, vartotojai gali rinktis iš dar dviejų debesų modelių, kurie susidaro sujungus du anksčiau paminėtus modelius:
- Hibridinis debesis: Jungia viešųjų ir privačių debesų paslaugas, naudojant vietinius duomenų centrus ir išorines viešųjų debesų paslaugas. Naudodamosi hibridiniu modeliu, įmonės gali paskirstyti paslaugas ir programas tarp privačių ir viešųjų debesų. Kadangi viešieji debesys siūlo ypač galingus pajėgumus, aukštą privačiojo debesies saugumą galima suderinti su viešųjų debesų našumu. Be to, lanksčiai paskirstant darbo krūvius, išlaidas galima pritaikyti prie poreikių.
- Daugiapakopis debesis: tai vieno ir to paties debesų modelio (viešojo arba privataus debesies) vienalaikis naudojimas iš skirtingų debesų paslaugų teikėjų. Taigi įmonės lygiagrečiai naudoja kelis privačius arba viešuosius debesis.
Su debesų diegimo forma glaudžiai susijęs ir paslaugų bei funkcijų, teikiamų debesų kompiuterijos sistemoje, tipas. Čia galima išskirti tris pagrindinius tipus:
- IaaS: per internetą teikia iš karto prieinamus IT išteklius ir virtualią, mastelio keitimą palaikančią tinklo infrastruktūrą.
- PaaS (Platform-as-a-Service): teikia API per debesiją arba internetą kaip kūrimo ir skaičiavimo platformą programų kūrėjams.
- SaaS (Software-as-a-Service): Programinė įranga ir IT aplinkos teikiamos trečiųjų šalių tiekėjų kaip paslauga, tiek kaip išsamūs paketai, tiek kaip paklausos pagrįsti modeliai.