Pag­rin­di­nis skirtumas tarp CPU ir vCPU yra tai, kad CPU yra fizinio pobūdžio, o vCPU yra virtualus variantas, pagrįstas prog­ra­mi­ne įranga. Šie du centrinio pro­ce­so­riaus tipai taip pat skiriasi savo našumu ir naudojimo pa­skir­ti­mi.

Skirtumas 1: Tech­no­lo­gi­nis pagrindas

Svar­biau­sias skirtumas tarp CPU ir vCPU yra techninis. CPU yra kom­piu­te­rio aparatinė įranga, daž­niau­siai vadinama „pro­ce­so­riu­mi“. Šiuo­lai­ki­niai CPU paprastai turi kelis bran­duo­lius, kuriuose gali pa­skirs­ty­ti vyk­dy­ti­nus procesus.

Kita vertus, vCPU yra kom­piu­te­rio valdymo bloko prog­ra­mi­nė versija. Ji ne­eg­zis­tuo­ja fizinėje formoje, bet yra pagrįsta fiziniu CPU. Pri­klau­so­mai nuo rei­ka­la­vi­mų, iš kla­si­ki­nio fizinio CPU galima gauti kelis vCPU. Nors vCPU negali būti pagrįstas keliais fiziniais CPU, vCPU gali naudoti kelis fizinio CPU bran­duo­lius.

Norėdami sukurti ir priskirti vCPU vir­tu­aliai mašinai (VM), hi­per­vi­zo­riai pasiekia fizinių pro­ce­so­rių bran­duo­lius arba sriegius, kurie yra prieinami.

Skirtumas 2: Našumas

Kalbant apie našumą, pa­ste­bė­si­te akivaizdų skirtumą tarp vCPU ir CPU ap­do­ro­ji­mo galios. Tai yra dėl to, kad vCPU, griežtai tariant, yra prog­ra­mi­nės įrangos pagrindu vei­kian­tys CPU pa­da­li­niai. Jei pa­ly­gin­si­te vieną vCPU ir vieną CPU su tuo pačiu taktiniu dažniu (gigahercų), vir­tu­ali­zuo­tas variantas nėra toks galingas kaip jo apa­ra­ti­nės įrangos atitikmuo. Tai iš dalies lemia tai, kad ko­or­di­na­vi­mas su fiziniu CPU užima laiko. Nors tai daž­niau­siai užima labai mažai laiko, tai tampa pastebima atliekant ypač su­dė­tin­gas užduotis.

Be to, fizinis pro­ce­so­rius su su­skirs­ty­tais bran­duo­liais ir sriegiais gali tie­sio­giai ir vienu metu apdoroti keletą inst­ruk­ci­jų ar procesų. Norint tai padaryti, vCPU turėtų būti pa­pil­dy­tas kitais vCPU, o tai gali būti gana sudėtinga. Didėjant vCPU skaičiui, pro­ce­so­riaus tvarkyklė vis sunkiau re­gu­liuo­ja įvairių procesų vykdymo laiką. Dėl to susidaro laukimo laikas, o vir­tu­alaus pro­ce­so­riaus tinklo našumas negali būti iš­nau­do­tas iki galo.

Skirtumas 3: Taikymo sritis

Pro­ce­so­riai yra kla­si­ki­nio kom­piu­te­rio širdis. Be pa­kan­ka­mos skai­čia­vi­mo galios kom­piu­te­riai negalėtų atlikti įvairių užduočių, pvz., žaisti žaidimus, trans­liuo­ti, redaguoti vaizdus ir vaizdo įrašus bei atlikti skai­čia­vi­mus. Fiziniai pro­ce­so­riai taip pat naudojami daugelyje kitų kasdienių prietaisų, pvz., kavos apa­ra­tuo­se, in­da­p­lo­vė­se, šal­dy­tu­vuo­se ir, žinoma, iš­ma­niuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se bei kituose mo­bi­liuo­siuo­se prie­tai­suo­se.

vCPU atlieka centrinio skai­čia­vi­mo kom­po­nen­to vaidmenį vir­tu­ali­zuo­to­se aplinkose. Taip pat galima numatyti daugybę naudojimo scenarijų, kai kalbama apie vir­tu­alias mašinas su savo operacine sistema. Ypač po­pu­lia­rios yra testavimo aplinkos ir serverių/programų prie­glo­bos paslaugos, pvz., duomenų bazių serveriai, debesų saugykla ir virtualūs privatūs serveriai (VPS). Čia tampa gana aišku, kad svarbu ne tiek CPU ir vCPU pa­ly­gi­ni­mas, kiek tai, kaip fizinė ir vir­tu­ali­zuo­ta skai­čia­vi­mo galia gali są­vei­kau­ti tar­pu­sa­vy­je. Pag­rin­di­nis fizinis CPU gali būti nau­do­ja­mas kaip pagrindas kelioms vir­tu­ali­zuo­toms aplinkoms, kurios veikia tuo pačiu metu keliems var­to­to­jams. Būtent tai daro vCPU tokias įdomias tiekėjams ir debesų paslaugų nau­do­to­jams.

Kaip CPU kon­ver­tuo­ja­mi į vCPU?

Jei norite naudoti kom­piu­te­rio fizinį pro­ce­so­rių, kad vienai ar kelioms vir­tu­a­lio­sioms mašinoms būtų suteikti vCPU, galite naudoti šią formulę, kad apy­tiks­liai ap­skai­čiuo­tu­mė­te, kiek vCPU galima suteikti:

(Sriegiai x bran­duo­liai) x fizinis CPU skaičius = vCPU skaičius

Pa­vyz­džiui, jei įdiegėte keturių bran­duo­lių ir aštuonių sriegių pro­ce­so­rių, galite suteikti iki 32 vCPU:

(8 sriegiai x 4 bran­duo­liai) x 1 = 32 vCPU

Kiekvienu metu galite sužinoti savo pro­ce­so­riaus bran­duo­lių ir sriegių skaičių, atlikdami tik kelis veiksmus. Jei dirbate su „Windows“ kom­piu­te­riu, galite atlikti šiuos veiksmus:

  1. Naudokite klavišų kom­bi­na­ci­ją Ctrl + Shift + Esc, kad ati­da­ry­tu­mė­te užduočių tvarkyklę.
  2. Spus­te­lė­ki­te meniu „Našumas “.
  3. Ten tu­rė­tu­mė­te rasti in­for­ma­ci­jos sąrašą, kuriame rasite bran­duo­lių, loginių pro­ce­so­rių (siūlų) ir lizdų (fizinių pro­ce­so­rių) vertes.
Image: Windows Task Manager: CPU information
Windows Task Manager: CPU in­for­ma­tion

Jei naudojate Linux operacinę sistemą, CPU in­for­ma­ci­ją galite sužinoti per terminalą, naudodami šią komandą:

lscpu
bash
Go to Main Menu