Kuri operacinė sistema yra geresnė: Ubuntu ar RHEL (Red Hat Enterprise Linux)?
Ubuntu ir Red Hat Enterprise Linux palyginime pristatome dvi skirtingas operacines sistemas. Ubuntu išsiskiria atvirojo kodo principu ir dideliu suderinamumu, o RHEL – stabilumu ir palaikymu.
Kokie yra Ubuntu ir RHEL skirtingi požiūriai?
Ubuntu ir Red Hat yra vienos iš geriausių ir populiariausių šiuo metu rinkoje esančių Linux distribucijų. Nors tarp jų yra tam tikrų panašumų, skirtumai yra žymiai didesni, pradedant nuo jų istorijos. Ubuntu, pagrįsta Debian, buvo išleista 2004 m. siekiant sukurti lengvai naudojamą operacinę sistemą, suderinamą su daugybe programų. Tai atviro kodo sistema, kurią prižiūri Canonical Foundation ir kuri du kartus per metus siūlo naujas versijas tiek staliniams kompiuteriams, tiek serveriams.
„Red Hat Enterprise Linux“ (RHEL), sukurtas JAV programinės įrangos kompanijos „Red Hat“, yra rinkos lyderis tarp Linux distribucijų verslui. 2002 m. išleistas RHEL yra žinomas dėl savo patikimumo, saugumo ir lankstumo, suderinamumo su daugybe programinės įrangos paketų. Jis buvo sukurtas remiantis „Red Hat Linux“, kuris buvo kuriamas nuo 1995 m. Skirtingai nuo Ubuntu, RHEL yra nuosavybinė ir siūlo versijas, skirtas darbalaukiams, serveriams ir debesų programoms. Jos versijos skelbiamos kas dvejus–penkerius metus, o ne pagal nustatytą grafiką.
Koks jų tikslas ir tikslinė grupė?
Kaip matyti iš trumpo įvado, Ubuntu ir Red Hat skirtos skirtingoms vartotojų grupėms ir pasižymi skirtingu požiūriu. Ubuntu, žinoma kaip „Linux visiems“, išsiskiria patogumu vartotojui, paprasta konfigūracija ir dideliu programinės įrangos pasirinkimu. Turėdama daugiau nei 25 milijonus vartotojų, ši nemokama sistema yra populiari ir universali. Tuo tarpu RHEL yra labiau tinkama komerciniam naudojimui dėl savo stabilumo ir patikimumo, todėl ji idealiai tinka tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms. Tačiau ji gali būti ne pats geriausias pasirinkimas naujokams.
Kokie yra jų saugyklos ir paketų tvarkyklės?
Ubuntu ir RHEL labai skiriasi savo saugyklomis ir paketų tvarkyklėmis. RHEL naudoja RPM paketų tvarkyklę ir savo failų formatą, taip pat tokias priemones kaip YUM (Yellowdog Updater, Modified) ir DNF (Dandified Yum). Pagrindinės jo saugyklos yra AppStream, BaseOS, EPEL ir PowerTools. Kita vertus, Ubuntu siūlo keturis pagrindinius saugyklų tipus: Main, Universe, Restricted ir Multiverse. Paketų valdymui Ubuntu naudoja apt ir dpkg.
Kaip jie naudoja konteinerių sprendimus?
Kadangi konteinerių valdymas tampa vis svarbesnis, tiek „Ubuntu“, tiek „Red Hat“ siūlo atitinkamus įrankius. „Ubuntu“ siūlo „MicroK8s“ – lengvą „Kubernetes“ distribuciją, skirtą konteinerių pagrįstoms paslaugoms. „Red Hat“ atsako „OpenShift“ – atvirojo kodo programine platforma, pagrįsta „Kubernetes“ ir licencijuota pagal „Apache“ licenciją. Be to, „Red Hat“ siūlo „Podman“ – atvirojo kodo įrankį, skirtą konteinerių kūrimui ir valdymui, nors „Docker“ „Red Hat Enterprise Linux“ taip pat galima įdiegti „Red Hat Enterprise Linux“.
Kuo skiriasi jų saugumo sistemos?
Tiek Ubuntu, tiek RHEL yra žinomi dėl savo stiprios saugos ir stabilumo, reguliariai gauna atnaujinimus ir saugos pataisas. Ubuntu naudoja AppArmor savo saugos sistemai, o Red Hat naudoja SELinux.
Dokumentacija, kursai ir mokymai
Tiek „Ubuntu“, tiek „Red Hat“ yra gerai dokumentuoti. „Ubuntu“ teikia išsamius „Canonical Foundation“ internetinius mokymo kursus visų lygių patirties vartotojams, taip pat oficialią dokumentaciją HTML ir PDF formatais. Be to, didelė bendruomenė prisideda prie jos dokumentacijos kūrimo. „Red Hat“ siūlo nemokamą kursą naujokams ir teikia dokumentaciją HTML, PDF ir EPUB formatais, taip pat siūlo papildomus mokamus mokymus ir internetinius kursus.
Kokios yra pagalbos galimybės?
Ubuntu palaikymas yra suskirstytas į du etapus. Reguliarus naujos versijos palaikymas teikiamas penkerius metus nuo išleidimo datos. Tai taip pat apima svarbius atnaujinimus. Vartotojai gali užsisakyti papildomus penkerius metus palaikymo paslaugų pagal mokamą „Ubuntu Advantage“ modelį. „Red Hat“ išskiria tris skirtingus palaikymo modelius: „Pilnas palaikymas“ teikiamas penkerius metus nuo pirminio išleidimo datos, „Priežiūros palaikymas“ gali būti užsakytas kitus penkerius metus, o „Pratęsto gyvavimo etapo“ modelis prasideda „Priežiūros palaikymo“ pabaigoje ir trunka dar dvejus metus. Klaidų taisymas gali būti užsakomas kaip papildoma paslauga.
Kaip jie skiriasi licencijavimo ir mokėjimo modeliais?
Pagrindinis Ubuntu ir RHEL skirtumas yra jų mokėjimo modeliai. Ubuntu iš esmės yra nemokama; jos naudojimui nereikia licencijos, o dauguma paslaugų teikiamos nemokamai. Mokamas Ubuntu Advantage modelis siūlo papildomą, individualizuotą pagalbą. Tuo tarpu Red Hat reikalauja registracijos, norint gauti prieigą prie paketų, o visos licencijos yra mokamos. Kainos skiriasi priklausomai nuo paslaugos, serverio modelio kaina prasideda nuo 384 JAV dolerių (apie 290 svarų sterlingų), o virtualaus duomenų centro kaina yra 2749 JAV doleriai (apie 2100 svarų sterlingų). Tačiau „Red Hat“ siūlo nemokamą savo platinimo bandomąją versiją.
Kuri distribucija yra geresnė: Ubuntu ar Red Hat Enterprise Linux?
Galų gale, pasirinkimas tarp Ubuntu ir Red Hat Enterprise Linux priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių. Jei ieškote nemokamo, patogaus naudoti sprendimo, ypač asmeniniam naudojimui, Ubuntu yra puikus pasirinkimas. Jis siūlo aukštą suderinamumą, palaikančią bendruomenę ir išsamią dokumentaciją. Ubuntu taip pat gali būti geras pasirinkimas mažesnėms įmonėms.
Kita vertus, RHEL yra komercinių Linux sistemų rinkos lyderis, ir tam yra rimtų priežasčių. Nors privatiems asmenims ši sistema gali būti ne visiškai tinkama, įmonės gali pasinaudoti jos išskirtiniu stabilumu, puikiu našumu ir aukščiausios kokybės technine pagalba. Įmonėms, ieškančioms optimalaus sprendimo, investicija į RHEL tikriausiai bus verta.